Tavojoj gyvenimo knygoj Dar puslapių daugel tuščių. Reikės juos visus prirašyti Darbais, širdimi ir žodžiu, Kad noriai ją imtų skaityti Kurie po tavęs jau ateis, Už tavo klaidas ir dvejones Norės tave kaltint ir teist.
Kai nuskinsi paskutinį mokslo žiedą, Pilną vargo, džiaugsmo valandų… Pajusi ašarą per skruostą riedant, Kai reiks ištart: „Gyvenime, einu!“
Ir eglės vėl šlamės čia prie mokyklos, O jų šešėliai dengs praėjusius metus, Bus pamokos, skambės skambutis, Tik mūsų čia jau nebebus.
Nepamirški draugų Tu ir klasės Prisiminki mokyklos takus, Niekur nieko gražesnio nerasi Už mokyklinius savo metus.
Tegul mokyklos rūpestį ir valią, Kaip saulę sugeria širdis, Nes čia pradžia didžiulio Tavo kelio Jėga – kuri gyvenimą statys.
Mokytoja, aš ir vėl ateisiu Visus žiedus iš sodo suskynus… Kaip ateina diena iš padangių surinkus žvaigždes. Tu many gyvensi, žiburėliu pavirtusi tyru, Ir gyvensi ilgai, kol keliausu šioj žemėje aš.
Kur tu, brangus vaikystės mano slenkstis, Medinis suolas, paprastas, grubus – O leisk tau, Mokytojau, nusilenkti Už tai, kad šiandien aš esu žmogus.
Linkiu daug draugų ir linksmų. Ir gerų mokytojų, kurie rašytų be klaidų, Kai jie ištaiso klaidas, Tu turi surasti jas. Su rugsėjo pimąja !
Brauksi ašarėlę tyliai nuo blakstienų Paskutinį kartą klasėn žengdama, Ir matysi veidus, artimus ir mielus, Bet nebegrįš jau niekad mokinio dalia.
Ar meni, kai mokyklon nedrąsiai Nešei pirmąją puokštę gėlių, O dabar jau į senąją klasę Nieks Tavęs nepašauks varpeliu…
Tegul būna keliai Tavo šviesūs, Neišblunka pasaulio viltis. Būk žvali – (us), tiesi – (us), ir laiminga – (as). Nes ant tavo pečių – ateitis.
Mokykla – pažystamas suolas, Kiek daug juoko ir džiaugsmo jame, Bet dienos slenka kaip šešėliai, Susitiksime greit, o gal ir niekada…
Jeigu nori dešimt gauti, reikia mokslo paragauti. Su berniukais nelakstyti, o knygelę paskaityti!
O klasėje atrodys taip, kaip buvę Senų suolų eilė, juoda lenta. Ir sakinys lyg užrašytas vakar Su ta pačia gramatine klaida.
Tarp brangių savo klasės draugų, Tarp pažįstamų sienų, veidų paskutinė rugsėjo pirma, Jau tokia 12 -oko dalia. Neliūdėk, viskas eina pirmyn, Dienos neš skausmą, džiaugsmą tolyn. Tik tikėk savimi ir tegu Tau likimas bus ypač dosnus.
Žinok, kad bus klaidų, mažų ir didelių. Daug puslapių paliks raudonai pribraukytų. Linkiu, kad neplasnotum drugeliu, kad nepataisomų klaidų veliau nepadarytum! Su rugsėjo pirmąja !
Šiandien pirmąkart žaisliukams Teko likti namuose, Parkeris, sąsiuviniukai Vietoj jų kuprinėje. Tu nuo šiandien pirmokėlis, Tau daug daug sėkmės linkiu, Lai spalvotas vadovėlis Taps geru tavo draugu.
Rodos, nieko neįvyko, O įvyko šitiek daug, Tu nuo šio saulėto ryto Jau (pirm, antr, aštunt…)-okas, bręsk ir auk. Knygos, skaičiai ir raidelės Tavęs laukia ant suolų. Mokslo duonos paragavęs Tapki dideliu žmogum.
Ar supranti, kad čežantys rugsėjo lapai Jau paskutiniams metams pašaukė tave, O virpanti ranka pirmoko tavo rankoj- Tai pasimatymas su savo vaikyste. Ar supranti, kad jau atėjo laikas Subręst ir apsispręst dėl ateities. Tu – šios mokyklos abiturientas, Kiek daug suspėt per šiuos metus reikės.
Čeža lapai auksinio rudens, Paukščių virtinės dangų graudina. Tavo akys su liūdesiu žvelgs Pro mokyklinį langą į tylą. O paskui tarp senelių suolų Ties kruva sąsiuvinių palinksi Nerimausi dėl kito klaidų Ir taisysi, taisysi, taisysi. Mokiniai vis ateis ir išeis, Pasiėmę tavęs po dalelę, O tu šilto rugsėjo takais Naujus mokinius vesi į kelią.
Augame kartu su jumis!