Lai gerovės ir laimės šv. Kalėdos Jums teikia. Te pildosi viskas, ko širdžiai reikia, daugiausia – sveikatos, geriausių dienų, šeimyninės laimės ir metų ilgų.
Ar norim, ar ne, bet iš šalčio delnų Kalėdos alsuoja į langą šerkšnu. Šuoliuoja Naujieji žvaigždėtu taku – Taip metai iš metų, ir viskas ratu. Ar norim – nenorim, jie neša mus vėl Į naują rytojų tikriausiai todėl, Kad viską pradėtume jau be klaidų.. Ir meilė pripildytų širdis visų!
Laša vaškas nuo žvakučių, Vartos antis ant lėkštutės. Eina senis su Snieguole Dovanėles dovanoja. Jeigu geras tu buvai, Gausi šližiką dykai! Apsnigtais takeliais rieda Išsipusčiusios Kalėdos Rankose – snieguolė, žiedas, Pamary įmintos pėdos. Nosys prie langų prišalo Jums, belaukiantiems senelio Su meškute ir zuikiu Jis atneš daug dovanų!
Tegul Kalėdų angelas atneša ramybę ne tik į Tavo namus, bet ir į Tavo širdį. Tegul kitais metais išsipildo truputį daugiau nei Tu nori…
Įžiebkit kibirkštį vilties Šventų Kalėdų tylią naktį, Tegul Naujieji nešykštės Džiugių akimirkų, geros sveikatos.
Eglė sniegas ir lemputės, kalakutas ir šakutės, tortas žvakės skrandžio bėdos – visa tai yra kalėdos. Su šventėm
Ir nuoskaudas, ir rūpesčius pamiršę, Prie stalo, tiesto balta drobule, Plutelę tegul lauš kiekvieno pirštai, Kaskart linkėdami vėl būt šalia.
Kalėdų stebuklas … Sutemų gniūžtes į langus mėto Kas jisai, tas keistas juokdarys? Aš prašau, kad Dievas jam padėtų,- Jis tikriausiai taip ir padarys ,- Kad lėtai per visą naktį snigtų, O ryte pragystų vyturys. Aš prašau, kad Meilė nepaliktų ,- Ji tikriausiai taip ir padarys ,- O Kalėdų žvaigždės neužgestų, Ir languos spindėtų žiburys. Aš prašau, kad mus Viltis surastų – Ji tikriausiai taip ir padarys.
Kai suskambės kalėdiniai varpai Ir pasakose pasipuoš eglutės, Lai užsimirš kasdieniniai vargai Ir kils dar noras žemėje pabūti. Tegul ištirps žvakučių liepsnose Širdžių ledai ir šaltas ledo gruodas, Ir lai sušvis vėl mūsų veiduose Vilties ugnis lyg pranašas paguodos.
Sidabrinės snaigės krenta jau ant delno, Pūgos atneša tau mano nuoširdžius žodžius. Ir Kalėdų Senis sako: “Labas mielas,drauge. Atnešiau tau maišą dovanų.” Ak, Kalėdos! Ak, Naujieji! Ir draugai mieli šalia- Gera man Jus apkabinti,Meilės bučinius dalinti, Švelnų žodį Jums ištart,švelniai švelniai prisiglaust. SU ARTĖJANČIOM ŠVENTĖM!
Tvarte žiurkės rengia puotą: Girtas zuikis graužia šluotą, Vilkas šerą miške ėda, Visiems gera, nes Kalėdos!!!
Jau metai keičias, naujos dienos švinta, Nauji darbai vėl beldžias į duris. Te laimė, džiaugsmas, šviesios mintys Aplanko Jus Šventų Kalėdų dienomis, Te švenčių snaigė spindinti, puri Į Jūsų šypsančias akis įkris…
Kai puošnios snaigės krenta žemyn tyliai Ir medžių šerkšnas spindi mėnesienoj sidabru, Laimingi būkite šv. Kalėdų proga Laimingi būkit per Naujus Metus!
Pažvelk pro langą – visur balta Širdelę spaudžia, nes man šalta Norėčiau būt Tavo glėby Sušildytum mane nakty Kviečiu Tave Kalėdų naktį Apsilankyk padovanok man Pačią gražiausią naktį!
Te pražysta Šv. Kalėdų rytą Stebuklingos snaigės ant langų, Ir pušies šakelė saulėj sidabru nušvitus Lai pavirsta niekad negirdėtu stebuklu…
Sušilkim prie žmogiškumo – Šv. Kalėdų laužo Ir tie, kurie liūdni, ir tie, kurie linksmi. Ir šilumos, lyg duonos atsikandę, Pabūkim linksmesni, pabūkim geresni.
Seni ištirps lyg vandeny, Ateis Kalėdos, Nauji ateis – ir girs, ir teis, Ir skausmo bus, ir džiaugsmo bus, Ir vis tik laikas – nuostabus …
Ne sniego pūkas leidžiasi žemėn, Ne balti obelų žiedai – Tai angelai Kalėdų naktį, Pragydo žemėj nelauktai! Vaikeliui gimusiam aukojam Kilniausius jausmus mūsų širdžių, Tautos kančias po kojom klojam – Išgirski balsą prispaustų.
Metai – kaip paukščiai, Tik paukščiai – sugrįžta. O metai – ne. Tad būkime paukščiais, Kurie sugrįžta atgal Kad vėl galėtų skristi.
Lai krinta laimė snaigėm iš dangaus Tą mielą Kūčių naktį šventą. Te nesibaigia džiaugsmas Jums gyvenimo brangaus Ir nepalūžkit, jeigu Nuoskaudas patirt bus lemta.
Lai gerovės, ir laimės Šv. Kalėdos Jums teikia Te pildosi viskas, ko tik širdžiai reikia, Daugiausia – sveikatos, giedriausių dienų, Šeimyninės laimės ir metų ilgų.
Kai suskambės Kalėdiniai varpai, Ir pasakom vėl pasipuoš eglutės, Lai užsimirš kasdieniniai vargai, Ir kils dar noras Žemėje pabūti.
Kai puošnios snaigės krenta žemėn tyliai Ir medžių šerkšnas spindi mėnesienoj sidabru, Laimingi būkite Šv. Kalėdų proga, Laimingi būkit per Naujus Metus!
Nenuorama, peštukas, sėdėdavau gale
Ir grauždamas pieštuką, trugdžiau kam nors šalia.
Kelnaitės paraitytos, kišenėje akmuo,
Apkultas apdraskytas vėl grįždavau namo.
Nė velnio nebijojau, pripratęs prie lazdų,
Tvirtai laikiaus ant kojų, ėjau pešiaus už du..
Einam kartu per žemės akmenuotą kelią,-
Ne kartą plovė ašaros akis,
Galbūt, todėl ir smilkiniai jau bąla,
Ir plaka nerami širdis.
Bet neliūdėkit, kad metai plasnoja
Tarytum paukščiai į šiltus kraštus,
Naują jėgą jie dovanoja.
O dienos verčia štai naujus lapus..
Tegul jos būna saulėtos ir šviesios,
Be debesėlių, be pilkų audrų
Ir laimę rankų Jums išties,
Eis su Jumis gyvenimo keliu.
Gal kada paimsi ir nebepažinsi
Kas gi per mergiotė žvelgia į tave?
Lyg matytas veidas praeity išnykęs
Parašytas vardas ir data!
Geri draugai ? didžiausias turtas
O jų draugystė amžinai gyva.
Pasauly žmones daug ką pamiršta,
bet draugas draugo – niekada!
Augame kartu su jumis!