Rodos, nieko neįvyko, O įvyko šitiek daug, Tu nuo šio saulėto ryto Jau (pirm, antr, aštunt…)-okas, bręsk ir auk. Knygos, skaičiai ir raidelės Tavęs laukia ant suolų. Mokslo duonos paragavęs Tapki dideliu žmogum.
Rodos, nieko neįvyko, O įvyko šitiek daug, Tu nuo šio saulėto ryto Jau (pirm, antr, aštunt…)-okas, bręsk ir auk. Knygos, skaičiai ir raidelės Tavęs laukia ant suolų. Mokslo duonos paragavęs Tapki dideliu žmogum.
Ar supranti, kad čežantys rugsėjo lapai Jau paskutiniams metams pašaukė tave, O virpanti ranka pirmoko tavo rankoj- Tai pasimatymas su savo vaikyste. Ar supranti, kad jau atėjo laikas Subręst ir apsispręst dėl ateities. Tu – šios mokyklos abiturientas, Kiek daug suspėt per šiuos metus reikės.
Išskleidusios savo didingus stebuklų sparnus Atskriejo Kalėdos į tavo ir mano namus. Jos atnešė mums daug troškimų, svajonių gražių, Kurias susirinksim kiekvienas, pakilęs su savo sparnu…
Prisiglauskim prie skubančio laiko… Jis taip dosniai metus mums suraiko. Ir uždegę šviesas ant Kalėdinio stalo, Palinkėkime vienas kitam gero kelio.
Kai baltas angelas Tau ranką tiesia, Imi tikėt, kad greit aušra nušvis. Ir gruodžio ilgesys neamžinas – ateina Kalėdų džiaugsmas ir nauja viltis !
Kūčių stalas žvakelėm mirgės Metų vargas atrodys toks lengvas, O namai prisipildys Tikėjimo, gėrio versmės. Tu ištieski kažkam artimam Nuo darbų gal pavargusią ranką Ir širdingai linkėk Susitaikymo, ramybės, vilties.
Ne sniego pūkas leidžiasi žemėn, Ne balti obelų žiedai – Tai angelai Kalėdų naktį, Pragydo žemėj nelauktai !
Kalėdų pėdom ateis kaip sapnas Naujieji metai dar vieni, Tegul jie būna džiaugsmo, brandžių sumanymų, Vilties gražiausios kupini.
Čeža lapai auksinio rudens, Paukščių virtinės dangų graudina. Tavo akys su liūdesiu žvelgs Pro mokyklinį langą į tylą. O paskui tarp senelių suolų Ties kruva sąsiuvinių palinksi Nerimausi dėl kito klaidų Ir taisysi, taisysi, taisysi. Mokiniai vis ateis ir išeis, Pasiėmę tavęs po dalelę, O tu šilto rugsėjo takais Naujus mokinius vesi į kelią.
Tegul Jus linksmina Naujųjų Metų pūgos ir gražios dienos, tegul kiekvienas saulės spindulys, kiekvienas lietaus lašas, kiekviena snaigė jums neša laimę ir džiaugsmą.
Lai Šv. Kalėdų ramybę ilgam pasilieka Jūsų namuose, lai Naujieji, įžengė su dvyliktuoju dūžiu, tampa gera naujų metų pradžia.
Sušilkim prie žmogiškumo – Šv. Kalėdų laužo Ir tie, kurie liūdni, ir tie, kurie linksmi. Ir šilumos, lyg duonos atsikandę, Pabūkim linksmesni, pabūkim geresni.
Kai baltos snaigės tyliai žemėn krinta, papuošia jos Kalėdų eglę sidabru. Kiek daug stebuklų tuo metu nutinka, kiek daug išspildo tuo metu svajų! Linksmų Kalėdų!
Šiemet dovanų nebus, nes Kalėdų seneliui depresija ! Snieguolė jį paliko ant ledo dėl besmegenio ! O nykštukai tebešvenčia Jonines ! Bet vis tiek – linksmų šv. Kalėdų !
Jei atsibusi naktį ir pajusi, kad storas, raudonai apsirengęs vyras kiš tave į maišą, neišsigąsk! Tai reiškia, kad kažkas tavęs paprašė Kalėdoms dovanų!
Naktis Kaledų stebuklinga ant žemės leidžiasi lėtai, o žvaigždės spindi paslaptingai ir mėnuo šypsosi keistai. Štai siaučianti pūga nurimsta tik žiba ir sniegas pilnaty, ir meilė širdyse užgimsta tarytum kūdikis nakty… Su Šv. Kalėdom !
Šventų Kalėdų džiaugsmas Apglėbia šiluma. Jau artinasi šventė, Palaimą nešdama. Ir suvirpės vėl širdys Nuo spindinčių kerų. Linksmų šventų Kalėdų Ir metų Jums gerų!
Už lango lėtą šokį šoka baltos snaigės, Laukuos aplink balta balta tyla. Ateina lauktos Šventosios Kalėdos, Į širdį tyliai beldžias ramuma.
Pamirškime vargus ir šiandien negalvokim, Kas buvo, ką rytoj likimas duos. Tegu Kalėdų snaigės šoka baltą šokį – Juk reikia mūsų sielai atgaivos.
Jau žemę gaubia šaltas gruodžio grožis, Pražydo ant langų ledinės baltos rožės. O širdys virpa – tai Kalėdų ilgesys… Lai įsižiebs viltis žvaigždynų spindesy.
Atkeliauja žiemužė balta Ir Kalėdų senelis drauge. Tad sveikinu aš Tave Su nuostabia Kalėdų švente!
Kūčių vakarą – ramybės sielai, Kalėdų rytą – džiaugsmo širdžiai, Naujųjų metų naktį – spindinčios laimės, visą gyvenimą – Dievo palaimos
Tegu šventinių žvakių liepsnose sudega visi vargai ir nesekmės, o ugnies šiluma Kūčioms teatneša santarvę, meilę ir tikrus draugus…
Prisiglauskim prie skubančio laiko… Jis taip dosniai metus mums suraiko. Tad uždegę šviesas ant Kalėdinio stalo Vieni kitiem palinkėkim saulėto kelio.