Meilė – tai žodis šventas,
Meilė – galinga yra,
Meilė nemiršta, ne…
Meilė yra tavyje!!!
Tu – obelų žiedai mažyčiai,
Tu – ramunėlė nuo lankos,
Tavęs į saulę nemainyčiau,
Tavęs, kaip pasakos žavios!
Žmogui, kaip ir medžiui, reikia saulės,
Žmogui, kaip ir medžiui, reikia šilumos.
Daug pasauly medžių, daug žmonių pasauly,
Žmogui, kaip ir medžiui, reikia atramos.
Reikia atsiremti, į kažką tvirtesnį,
Reikia taip, kaip saulėn tiest rankas.
Žmogui reikia meilės ir kažko stipresnio,
Reikia kad pamiltų lužtančias šakas…
Kol saulė dar nenusileido
Kol dar širdis pilna liepsnos
Mielasis, man reikia tavo veido
Ir balso tavo, lyg dainos!
Tikėk, kad vietoj stovi saulė.
Tikėk, kad žvaigždės – ne liepsna.
Tikėk jog tiesa – tai apgaulė,
Bet mano meilė Tau – amžina!!!
Myliu tave labai labai.
Te išsipildo mūs sapnai.
Sapnai visi visi visi,
Ten kur mes lakstome basi.
Netikėk vėju – jis pažada ir negrįžta..
Netikėk žiogų daina – ji per daug nerūpestinga.
Netikėk medžių žydėjimu – jis laikinas ir trumpas.
Tikėk meile, draugyste, tikėk tuo kas amžina!
Mes ėjom ten kur vedė mus likimas…
Tave aš pamilau,tik vieną iš visų..
O ką žada ateitis,to niekas dar nežino,
Gal tikrai ne veltui suitikom-aš ir tu?
Mūsų keliai netyčia susitiko,
Mums buvo pakeliui ir ėjome kartu
man buvo gera eit rytojaus pasitikti
Kada šalia manęs ėjai ir tu.
Dangus verkė, kai tu gimei, nes jie prarado patį gražiausią angelą.
Pirmadienis, antradienis, trečiadienis, ketvirtadienis, penktadienis, šeštadienis, sekmadienis. Myliu tave kasdien.
Aš toks laimingas, žinai kodėl? Todėl, kad man labai pasisekė, žinai kodėl? Todėl, kad Dievas man padovanojo dovaną, žinai kokią? Tave, mano meile.
Meilė yra tai, ką aš matau tavo šypsenoje
Meilė yra tai, ką aš jaučiu kai mane palieti
Meilė yra tai, ką aš girdžiu kai tu ką nors sakai
Meilė yra tai, kuo mes dalinamės kasdien.
Kai švelnus vėjelis praskrisdamas pakuždės tau mano vardą paslapčia, tai žinok, aš tavęs pasiilgau, mintimis skrendu pas tave..
Mylėti galima tik vieną kartą… Ir dar kartą… Ir dar kartą… Nes gyvenimas tiesiog per trumpas, kad būtų galima nemylėti!
Ryte nevalgiau – galvojau apie tave. Dieną nevalgiau – galvojau apie tave. Vakare nevalgiau – galvojau apie tave. Naktį nemiegojau.. nes norėjau.. valgyti
Tegul tau saulė šviečia nuostabiausiais spinduliais, mėnulis teneša tau laimę, tegul tau daug žvaigždžių rodo tiesų kelią, o vėjas tegul atneša tau meilę…
Kada naktis apgaubia žemę ir gęsta namuose šviesa, Tave matyt ir jausti noriu, tu mano džiaugsmas ir aistra…
Kodėl aš myliu? Prisimenu jo veidą, akis, ilgai nematau jo. Kodėl mane tai traukia prie jo? Kodėl žmogui tokia stipri meilė, kuriam esi nereikalingas?
Atleisk, kad aš tave mylėjau, atleisk, kad aš tave trukdžiau, atleisk, kad aš tavim tikėjau ir tik šiandieną viską supratau.
Paliesk mane žvilgsniu – ir aš pamilsiu tas akis,
O lūpas kuriomis bučiuosi, sapnuosiu naktimis.
Paliesk mane, į savo sapną panardink
Ir švelniai švelniai apkabink
Labanakt, mano angele aplankysiu tave sapne.. Jei pajusi švelnų lyg pūkas prisilietimą, žinok, kad tai aš glostau ir bučiuoju tave.
Tu nuostabus. Žavus. Viliojantis mano sapnas. Noriu, kad jis niekada nesibaigtų.
Kada naktis apgaubia žemę ir gęsta namuose šviesa, Tave matyt ir jausti noriu, tu mano džiaugsmas ir aistra.
Augame kartu su jumis!