Sveikinimai // Posakiai //

Mieloji mama, tu buvai ir liksi
Audringoj jūroj švyturiu mieliausiu.
Kaskart sudrėkusiom akim vaikus sutiksi
Ir apie jų klaidas, džiaugsmus kas kartą klausi.
Sugrįžti trokštame kur tu,
Kur senas beržas, kur gimtinė,
Ir prisiglaudus paklausyt, kaip šlama
Širdy tavojoj meilė begalinė.

Žydekite kaip visos gėlės žydi,
Ir būkite jauna jauna
Atleiskite, kad laimės jums nepalinkėjau
Gėle laiminga būna visada
Tegul visuomet šypsosi jums saulė
Tegul visuomet neduoda jums liūdėt
Gimtadienio proga dovanoju laimės saują,
Ir viso to ko MAMAI galima linkėt.

O buvo saulės,vėjo-buvo visko,
Svajonių laivas blaškės audrose.
Ne kartą ašara žvaigžde sutvisko,
Ne kartą džiaugsmas degė akyse.
Praskriejo metai, kaip viesulu praėjo.
O tu likai švelni, likai rami,
Nes tu skausmus ir negandas mokėjai
Paverst šypsniu, praskaidrint viltimi.

Kai apsiniaukia saulės spindulys,
Kada laukai ir pievos ištuštėja,
Matai, kaip grimzta metai vis gilyn
Ir pajunti, kad pusė kelio jau praėjo.
Dar kiek jėgos, kūrybinės minties
Ir dienos, metai lekia greitai.
Mes linkim iš visos širdies
Su ugnele širdy toliau gyventi.
Nesakome, kad laimė lietus per kraštus,
Bet linkime – tebus jos tiek, kiek reikia.
Sveikatos, džiaugsmo ir sėkmės – turbūt,
Tai viskas, ko labiausiai žmogui reikia.

Mamyte, mama, langus drobule balta uždenkit,
Lai šoks naktis už lango šokį trankų.
Ir leiskit prieš Jus mums nusilenkti,
Ir išbučiuot kiekvieną raukšlę ranku.

Mes laimės palinkėsim, kažin kur bebūtum,
Kantrybės, nuolankumo, meilės amžinos…
Nei liūtys rudeninės, nei šiaurės vėjo gūsiai,
Tavo namų šilumos neblaško niekados.

Nejaugi tau septyniasdešimt, mama,
Nejaugi tiek jau nuvedė takai ?
Kiek kartu aušros aušo, naktys temo
Nejaugi tavo jau žili plaukai.

Tau norėčiau, Mama aš atverti širdį
Ir gražiausiais žodžiais viską išsakyti
Kai sunku šioj žemėj vienišai klajot
Ir toliausiai būti nuo tavęs mamyt.

Leisk, mama, Tau rankas šias išbučiuoti,
Sugrubusias nuo vargo ir darbų,
Leisk, mama, Tau karštai priglust prie skruostų,
Prie laiko pėdsakų giliai grubių.

Be Tavęs nebūčiau gimęs,
Jei ne tu – nebūt manęs.
Vien dėl to labai dėkingas,
Tau esu, Mamyt, iš ties.

Pažvelk, mamyt, pro langą -
Tyliai žvaigždės krenta,
Ir tylumoj – ant gatvių, ant stogų
Vėjelis švelniai glosto Tavo plaukus
Te širdyje Tau būna lengva
Ir skaidru.
Dėkui tau už nemigo naktis,
Už mokymą pažint gyvenimą,
Už meilės, Džiaugsmo kupinas akis,
Už viską tau dėkoju Mama.

Juk kūdikio verksmas gražiausia daina,
Juk kūdikio džiaugsmas-mamos dovana
Ir nemigo naktys netenka reikšmės,
Kai lupos dukrytes tau “mama” šnibždės!

Tegul saulutės spindulėlių
Tau niekad nepristinga.
Te žemėj nepritrūks gėlių,
Kad būtum tu laiminga.

Tau, Mama – mieloji, vienintelė, gražiausioji ir brangiausioji
- dėkoju už viską.
Ačiū, kad esi.

Dėkui tau už nemigo naktis,
Už mokymą pažint gyvenimą,
Už meilės, Džiaugsmo kupinas akis,
Už viską tau dėkoju Mama.

Kai apgaubia pečius juoda naktis, užmerkiu aš nuo ašarų drėgnas akis. Nors greitai jau būsime kartu šalia, užmiegu aš širdy laikydama tave.. Mama, naktimis kviečiu tave.. Man baisu be tavęs dabar ir čia. Lietus ir sapnas neramus pažadina nakčia mane, o aš – viena viena viena ir niekas nepriglaus šalia.. Apkabinu pagalvę šaltą, jai atiduodu visą savo baimę, mėnulis taria man labanakt, jis šitoks liūdnas ir mažytis šiąnakt.. Šimtai žvaigždučių ten aukštai, ar tu matai, ar tu žinai, kuri žvaigždutė – tu, kuri žvaigždutė – aš? Mamyte mano, ar jauti mane nakčia, kai susitinkame sapne, kai noriu aš tave išgirst, bet susikaupt neleis mintis, kad ryte tavęs nėra ir saulė nešviečia tada. Man vis šalčiau į rankeles, noriu priglusti prie tavęs.. Ir pasigirsta durų skambesys, klausiu, kas ten beldžias į duris. Tai tu, mamyte mano.. Apkabinu tave stipriai ir klajoju su tavim sapnais..

Atleisk man mama,
Kad per greit užaugau,
Kad vis rečiau beužsuku namo,
Ateiki mama į vaikystės lauką
Iš ten ir aš į svajones bridau.
Ir kaspiną įrisk į plaukus,
Kad dovanu nupirkčiau tau.
Ateiki mama, kai išskridę gulbės
Mums plunksnas atminčiai numes.
Ir mes lyg paukščiai grįšime apstulbę
Vos atpažinę byrančias vyšnias.
Ateiki mama, kai kiti nelaukia,
Nes užaugę mes tavi vaikai.
Kodėl sugrįžus į vaikystės lauką
Ir vėlei mama, slapčiomis verkei.

Miela mūsų mama esi tarsi saulė,
Tavo veidas šviečia lyg ryto rasa.
Ir pati geriausia visame pasaulyje,
Nes tokia šioj žemėj tiktai viena.

Mamyte, tu išmokei mus žengti pirmąjį žingsnį rūpestingai globodama mūsų trapiuosius sparnus. Tu pirma mums parodei saulės spindulį, šiltą šypseną užkerėjai veidus mūsų. Tu išmokei mus dirbt ir mylėti skausmą ir vargą dalintis per pus. Tu pirmoji nušluostei mums ašarą, kai suklupom nužengę toli ir parodei tiesiausią gyvenimo kelią, kuriuo einam dabar mes visi.

Mama, nešuosi aš pasakas tavo
Ir lopšines, dainas slepiu širdyje.
Aš bučiuoju kiekvieną raukšlelę.
Rūpesčių antspaudas tavo veide.
Juk tai tavo bemiegės naktelės,
Kai ant rankų pavargus supai.
Juk tai mano vargai,
Tapę tavo vargeliais.
Mažosios sėkmės,
Tavaisiais džiaugsmais.

Mama, mano mama, aš tave myliu,
Tau vėjelis šlama tarp margų gėlių.
Tau karšta saulytė duoda spindulių,
Dar karščiau mamyte, aš tave myliu!

Žydi rožės,
Žydi tulpės,
Noris būt šalia tavęs,
Sveikinsiu tave mamyte,
Su pavasario diena!

Mamytei žibuoklių priskinsiu,
Parbėgsiu namo takeliu
Ir garsiai garsiai ištarsiu,
Kad aš ją begalo myliu..

Mamyte ar tu žinai kaip man širdį skauda, kad esu taip toli nuo tavęs. Esu viena ir atrodo nereikalinga, palikai mane vieną ir niekada nesugrįšti pas mane, bet žinok, kad esi man brangiausia visame pasaulyje ir myliu tave iš visos širdies. Dėkoju, kad padėjai man ir užauginai mane myliu..

Dėkoju Tau Mama, Kad Tu išmokei Mylėti namus, Gerbti žmones, Ačiū Tau už tai, kad Tu visada pajunti, kai mums sunku, Pirmoji skubi padėti, ir gražini norą ir jėgas gyventi..

Ačiū Tau Mama už Meilę ir naktis bemieges, Už svelnumą rankų, virpesį širdies, Visada man būsi kaip gražiausias žiedas, Gėrio ir kantrybės, Džiaugsmo ir vilties..