Sušilkim prie žmogiškumo – Šv. Kalėdų laužo Ir tie, kurie liūdni, ir tie, kurie linksmi. Ir šilumos, lyg duonos atsikandę, Pabūkim linksmesni, pabūkim geresni.
Seni ištirps lyg vandeny, Ateis Kalėdos, Nauji ateis – ir girs, ir teis, Ir skausmo bus, ir džiaugsmo bus, Ir vis tik laikas – nuostabus …
Ne sniego pūkas leidžiasi žemėn, Ne balti obelų žiedai – Tai angelai Kalėdų naktį, Pragydo žemėj nelauktai! Vaikeliui gimusiam aukojam Kilniausius jausmus mūsų širdžių, Tautos kančias po kojom klojam – Išgirski balsą prispaustų.
Metai – kaip paukščiai, Tik paukščiai – sugrįžta. O metai – ne. Tad būkime paukščiais, Kurie sugrįžta atgal Kad vėl galėtų skristi.
Lai krinta laimė snaigėm iš dangaus Tą mielą Kūčių naktį šventą. Te nesibaigia džiaugsmas Jums gyvenimo brangaus Ir nepalūžkit, jeigu Nuoskaudas patirt bus lemta.
Lai gerovės, ir laimės Šv. Kalėdos Jums teikia Te pildosi viskas, ko tik širdžiai reikia, Daugiausia – sveikatos, giedriausių dienų, Šeimyninės laimės ir metų ilgų.
Kai suskambės Kalėdiniai varpai, Ir pasakom vėl pasipuoš eglutės, Lai užsimirš kasdieniniai vargai, Ir kils dar noras Žemėje pabūti.
Kai puošnios snaigės krenta žemėn tyliai Ir medžių šerkšnas spindi mėnesienoj sidabru, Laimingi būkite Šv. Kalėdų proga, Laimingi būkit per Naujus Metus!
Augame kartu su jumis!