Gyvenimas – tai nesibaigiantis laukimas, jau atlikti ir dar nepradėti darbai. Gyvenimas – tai amžinas siekimas suspėti padaryti tai, ko dar nepadarei. 50 – tojo jubiliejaus proga sveikina….
20 – ieji Tau į delnus krenta, tokie linksmi ir atviri, nenusimink – ne viskas pragyventa, ne viskas duota ką turi.
Žodžiai, linkėjimai, gėlės nuvysta, Liks tik tyrumas, širdžių šiluma… Šį aštuonioliktą nuostabų rytą – Laimė, jaunystė tebus amžina.
Išaušo rytas jubiliejaus. Greit saulė atrakins vartus. Ir visos gėlės spalvas lieja, Kad jis išliktų nuostabus. Kad laime žėrintys šaltiniai Pasiektų džiaugsmo upelius, Kad rasos tyros, krištolinės Bučiuotų žiedlapius švelnius ! O jie, prie skruostų prisiglaudę, Pajutę virpėsi širdies, Viliotų žengt į erą nauja, Kur gėrio upės išsilies… Kur praeitis giliai nuskendus Negrįš pro tiltus užmaršties. Džiaugsminga šypsena ant veido Ir rankos sveikinti išsities: Tegu Tavieji jubiliejai žiedais pavasariu praskrieja !
Kaip laikas neša ant delnų Papieviais savo metų naštą, Kaip rūkas, plaukiantis upe, Pašaukia kartą atsigręžti. Jūs paskaičiuokite savas žvaigždes Ant mėlyno, beribio skliauto Galbūt jos laimę Jums atneš 50 – ojo gimtadienio sulaukus.
Neliūdėk,kad metai nuplasnojo tartum paukščiai į šiltus kraštus. Jubiliejų gražų dovanojo, o dienos verčia vis naujus lapus. Tebūna jos tik saulėtos ir šviesios, be debesėlio, be piktų audrų. O džiaugsmas nuolat ranką te ištiesęs eis su tavim gyvenimo keliu.
Kad žmonės šypsotųs prie vieškelio balto, Kad saulė žydėtų virš tavo galvos, Kad lietus nuplautų ir skausmą, ir kaltę, Kad sniegas nekristų ant sielos žaizdos. Kad medžių viršūnėse viltys nutūptų, Kad vėjai atpūstų gėrį iš namų, Kad vėlei užplūstų ir vėlei užsuktų Džiaugsmai ir likimai žmonių svetimų. Kad niekas ir nieko, ir niekad neskriaustų, Kad niekas nebūtų prie kojų mažų, Kad viskas iš nieko, Kad viskas iš naujo, Kad viskas į gera Ir viskas gražu…
Te niekad neapleis energija sparnuota. Ir akys šilumą jaunatvišką teskleis. Širdis, tikėjimo žiedais apvainikuota, Te niekada pavargti Jums neleis. Mes linkim Jums energijos, sveikatos Ir šypsenos geros, plačios. Tegul Jums skiriamus ILGIAUSIŲ METŲ Dar šimtą kartų pakartos…
50 – tąjį kartą rudenio kaskadom, Žyra lapai, žyra snaigės ant takų. Daug kelių vingiuotų dar rytojai žada, Linkim, kad praeit juos Jums nebūt sunku.
Daug, daug vilčių, minčių, svajonių Širdis sutiks ir išlydės, O metai kaip tie paukščiai tolin Skubės ir vėl skubės. Tebūnie ilgas Jūsų kelias, Ir toliai saulės sklidini, O metai kaip sraunus upelis Tegul gaivina laimės vilnimis.
Einam kartu per žemės akmenuotą kelią, – Ne kartą plovė ašaros akis, Galbūt, todėl ir smilkiniai jau bąla, Ir plaka nerami širdis. Bet neliūdėkit, kad metai plasnoja Tarytum paukščiai į šiltus kraštus, Naują jėgą jie dovanoja. O dienos verčia štai naujus lapus … Tegul jos būna saulėtos ir šviesios Be debesėlių, be pilkų audrų Ir laimę rankų Jums išties Eis su Jumis gyvenimo keliu.
Ne, širdis nesensta ir nežyla, Jeigu ji turtinga ir dosni. Lyg saulės spinduliuos sušyla Tie, kuriems gerumą dalini. Aštuoni dešimtmečiai praėjo, Širdy gerumo neužgniaužė, Ir jis išsaugotas tarp vėjų Visus dar šildo, tarsi laužas.
80! Nei daug, nei mažai, O plaukuose gyvenimo našta Jau audžia baltą juostą. Nors juostos ir spindės plačiai Bet nebaigti darbai Neleidžia jums prisėsti…
Šešiasdešimt kartų obelys žydėjo, Šešiasdešimt buvo vasarų kartu … Bet tegul gyvenimas metus iš naujo rašo Ant pasidabruotų jūsų smilkinių.
Skubėjo vasaros ir žiemos Prabėgo laikas neramus Šį kart gegužė suskaičiavo Septyniasdešimt penkerius metus Nenusimink, kad laikas skrenda, Tarytum paukščiai į šiltus kraštus, Jums jubiliejų gražų dovanoja, O metai verčia vis naujus lapus.
Aš taip tikiu, Kad snaigės žiemą krinta Kad po žiemos pavasaris ateis Aš taip tikiu Kad būsi tu laiminga Tuomet ir liūdesys kažkur išeis Aš taip tikiu Kad šie atneš laimę Juk tau jau 18 – lika.
Akis plačiai gyvenimui atvėrę Širdies šaukimo einat vedami. Jaunystė Jums dar nuostabiausia žėri, O ateitis svajonėse vaiski. tebūna ji tokia, kokią svajojot Po linažiedžiu tėviškės dangum, Te niekad juodas nerimo rytojus Namų šventumo jūsų nesudrums.
Vis kartojas žiemos ir vasaros, Ir pavasario vėjai žali. O gyvenimas primena pasaką, Pasiklydusią žemės kely. Ir gyvenimas ima lyg duoklę Mūsų juoką, svajas ir džiaugsmus, Ir lyg skolą nemokamai, dosniai Atskaičiuoja, dalina metus.
Tegul pražys dar daug pavasarių Melsva miškų gėlė… tegul nebebus skausmo ašarų te paukščiai suoks šile! Tikėk gražiu gyvenimu, laime ir džiaugsmu te tavo šventė vaikščioja žaliuojančiu taku!
Nulinguoja ,nuklysta tie metai Tartum gervės padangėj rudens Tik širdy ir sieloj jų verpetai Vis šilta ugnele rusens Jie primins kiek dainų išdainuota, Išdalinta širdies šilumos. Kiek daug dirbta, mylėta, svajota Tik nuklydęs jų aidas kartos. Tegul šis jubiliejus švies žėrės, nuostabia žvaigždele. Tegul visas gyvenimas liesis Džiaugsmo, laimės, sveikatos versme…
Nenurimk širdie, išplakus šitiek metų, Patyrus visko: vargo ir džiaugsmų, Tegul gyvenimas metus iš naujo rašo, Ant sidabrinių Jūsų smilkinių. 50-mečio proga sveikina ir laimės linki …
Augame kartu su jumis!