Sveikinimai // Posakiai //

Tegul šia ūkanota diena
Jūsų gyvenimas nušvinta
Visomis šviesiomis spalvomis.

Tie metai viesulais praūžia, nesustoja,
Dienų laivai paskęsta praeity.
Ateina vasaros, o smilkiniai šarmoja,
Darbų našta kas dieną vis sunkyn.
Girdi, kaip krinta obuolys prinokęs,
Tai jis – pavasario prasmė gili.
Draugų veiduos Tava jaunystė juokias,
Nėra senatvės šitame kely.

Tie metai su vėju praskriejo,
žydejo gražiausiais žiedais,
Bet viskas taip greitai praėjo,
Beliko tik šviesūs sapnai.
Beliko dienos niūrios ir nuobodžios,
Ir kasdienybės prislėgta širdis.
Kuri taip trokšta laimės ir paguodos,
Kuri vaikystės ilgisi dar vis.

Yra gyvenime ir praeitis ir ateitis,
Ir dideli darbai, ir didelės svajonės,
Laimingas tas, kas moka atvira širdim
Gyvenimą praeiti ir mylėti žmones.

Į mūsų miestą neateis žila senatvė
Ir nenustos, ir nesibels kol šaltas pirštas į duris, -
Yra gyvenimas, kurio gyvenimas neatėmė,
Ir gražiai čiulba aukštam skliaute vyturys.

Įsiklausykit … Girdit, laikas eina,
O su juo ir Jus žengiate gyvenimo keliu.
Šypsokites gyvenimui, ir jis atsilygins tuo pačiu.

Žmogaus gyvenimas matuojamas
Ne pragyventais metais,
O tai kokį pėdsaką jis palieka
Kitų žmonių gyvenime, jų mintyse,
Jų širdyse..

Būk išdykęs pievų drugys,
Būk upelis, tiltas, kelias
Būk melsvas padangės vyturys
Būk diemedis girioj žalias
Būk tu saule, vėjas, dangus
Būk plačiausios padangės mėlis
Pagaliau būki tu žmogus, -
Tik nebūki niekada šešėlis.

…Skubėdami prarandam ir išmėtom
Ir nepamatom, skrisdami dvasią,
Nei uogos, sirpstančios iš lėto,
Nei skausmo gero draugo akyse.
Tiktai paskui, kada jau visko turim,
Jau sendami, pajuntame staiga
į pačia širdį priekaišta ar durį -
Užlieja juodo išgąsčio banga,
Kad mes visai be reikalo skubėjom,
Kad nardėm tarp beprasmių reikalų,
Kažką svarbaus praleidom, ar praėjom
Ir jau nepataisysi. Per vėlu.

Aš taip tikiu,
Kad snaigės žiema krinta
Kad po žiemos pavasaris ateis
Aš taip tikiu
Kad busi tu laiminga
Tuomet ir liudesys kažkur išeis
Aš taip tikiu
Kad šie atneš laime
Juk tau nebe 9 – neri
Juk tau jau 18 – lika.

Akis plačiai gyvenimui atvėrė
širdies šaukimo einat vedami.
Jaunystė Jums dar nuostabiausiai žėri,
O ateitis svajonėse vaiski.
tebūna ji tokia, kokia svajojot
Po linažiedžių tėviškės dangum,
Te niekad juodas nerimo rytojus
Namų šventumo jūsų nesudrums.

Dienos barstė džiaugsmo žiedlapius,
Kaip rudens lapai krito rupesčiai,
Kaip vanduo upėje nuskambėjo metai
Negrąžinamai užvertėt dar vieną savo gyvenimo
Knygos puslapį.
Tegul skausmai ir rūpesčiai praeina,
Tegul vargus nuplauna tekantys vandenys,
Tegul Jus lydi maži šešėliai ir didžiulė šviesa,
Tegul niekad Jums netrūksta didelės kasdieninės laimės.

Dar patikėkit gražiu gyvenimu,
Dar patikėkit šviesiom dienom.
Nors jų daugybė nusruveno
Kaip upės srautas tolumon.
Dar reikia ištvermės ir ryžto,
Dar reikia atrast kelių,
Kurie į praeitį negrįžtų,
O vis ieškot šviesių dienų.
Daug ąžuolų tvirtybės, nevystančių žiedų,
Daug saulėtos padangės ir skambančių dainų,
Ta meilė, kur išsaugojai ir mums išdalinai,
Priimk iš mūsų rankų. Tau lenkiamės žemai.

Išaušo rytas jubiliejaus.
Greit saulė atrakins vartus.
Ir visos gėlės spalvas lieja,
Kad jis išliktų nuostabus.

Kad laime žėrintys šaltiniai
Pasiektų džiaugsmo upelius,
Kad rasos tyros, krištolinės
Bučiuotų žiedlapius švelnius !

O jie, prie skruostų prisiglaudę,
Pajutę virpėsi širdies,
Viliotų žengt į erą naują,
Kur gėriu upės išsilies…

Kur praeitis giliai nuskendus
Negrįš pro tiltus užmaršties.
Džiaugsminga šypsena ant veido
Ir rankos sveikinti išsities:

Tegu Tavieji jubiliejai
žiedais pavasariu praskrieja !

…netenkam rodos tik vienos dienos,
O metai metams tiesia ranką.
Tad leiskit palinkėti gerio, šilumos
Ir to, ko šiandien neužtenka.

Ilgai svarsčiau ko reikia palinkėti,
Ko trokšta kūnas,siela ir jausmai,
Kad neužgožtų laikmečio pelėsiai
To tikslo,kam šioj žemėj gyvenai!
Daug daug dar vasarų žieduotų
Sveikatos,džiaugsmo,laimės didelės,
Ilgiausių metų ir skambiausių posmų
Tegul likimas dar nepagailės…

Gyvenimas-negandų nešėjas,
Ir rožės nebarsto takų.
tu eik prieš gyvenimo vėją
o aš linkiu,kad užtektų jėgų!

Būk visada žmogus:
kantrus ir išdidus,
švelnus ir rūstus
Atviras ir nuoširdus.
Toks,kad niekas nepasakytų:
“Jis visą gyvenimą pragyveno tuščiai”

Lai bus tau dienos gražios pasakos,
Balti obels žiedai – svaja,
Speigų daina – skambiausias juokas,
Ir visa tai vien tavyje..

Tebūna visko. Visko žmogui reikia,
O kad laimingas būtų – tiek nedaug.
Jei nori, kad sėkmė ateitų,
Tu garsiai, garsiai ją pašauk.
Ir nebijok nusišypsoti žmogui,
Rimtumo jau ir taip gyvenime gana,
Tuomet pasaulis geras pasidaro,
Ateis ir laimė lyg šviesi diena.

Jie niekur – tie praėję metai
Nenueina,
Įsiterpia į širdį,
Kaip dirvožemin
Susigeria lietus,
Įsismelkia į sažinę,
Įsipina į dainą,
Plaikstydami
Ne vien prisiminimų
Ir atoduosių skutus…

…netenkam rodos tik vienos dienos,
O metai metams tiesia ranką.
Tad leiskit palinkėti gėrio, šilumos
Ir to, ko šiandien neužtenka.

Aš nežinau, ko tau linkėti,
Gal daug pavasarių ir daug gėlių,
Linkiu gyventi, dirbti ir mylėti,
Gyvenimą pavergt linkiu.

Te gimimo dienoj, kaip skambiausioj dainoj
širdis džiaugsmu suvirpės.
O per metų dienas, per tamsias ir šviesias
Tevisad Tave laimė lydės.

Išaušo rytas jubiliejaus.
Greit saulė atrakins vartus.
Ir visos gėlės spalvas lieja,
Kad jis išliktų nuostabus.

Kad laime žėrintys šaltiniai
Pasiektų džiaugsmo upelius,
Kad rasos tyros, krištolinės
Bučiuotų žiedlapius švelnius!

O jie, prie skruostų prisiglaudę,
Pajutę virpėsi širdies,
Viliotų žengt į erą nauja,
Kur gėrio upės išsilies…

Kur praeitis giliai nuskendus
Negrįš pro tiltus užmaršties.
Džiaugsminga šypsena ant veido
Ir rankos sveikinti išsities:

Tegu Tavieji jubiliejai
žiedais pavasariu praskrieja!

Tu būk tokia,kokia norėtum būti,
Tu būk jauna ir laimės kupina.
Gyvenk taip:gyvenimas,kad būtų
Gražus,kaip sapnas,ilgas,kaip daina..