Jei gyvenime praradai draugą, Būk pati kitų drauge. Jei meilės žiburys užges, Suliepsnoki žiburiu nauju pati. Jei nebus aplink gerų žmonių, Būk pati geru žmogumi.
Gyvenk ne dulkele, Ne smilga pakelės Lakštingala ne visą naktį suokia. Gyvenimo prasmės ir laimės didelės Pigiai nepažadėk, lengvai neatiduok. Jei likimas nepasiųs Tau laimės žvaigždės, Būk pati žvaigžde.
Gyvenimo keliai vos matos Kiek jų daug, kokie jie platūs Dar nežinomi beveik … Na tai kas, tik drąsiai eik!
Gyvenime kiekvienas žmogus turi savo kelią. Pasaulyje daug žmonių, daug kelių. Draugų keliai subėga ir vėl išsiskiria. Bet bus diena, kai subėgs keliai ir niekada neišsiskirs, Ir vienas jų bus tavo … Norėčiau, kad tavo kelias Būtų platus ir ilgas.
Gyvenimas – audringas šokis, Dažnai širdis skausmų pilna, Bet Tu pro ašaras šypsokis, Sakyk , gyvenimas – daina !
Girdėk sava širdimi kiekvieno skausmą – Jie tavąjį girdės… Matyk sava širdim kiekvieno džiaugsmą – Jie tavąjį matys, Mylėk kitus, save užmiršus, Ir jie tave mylės… Tikėk kitais kaip savo žingsniais, Ir jie tavim tikės!
Einam kartu per žemės akmenuotą kelią,-
Ne kartą plovė ašaros akis,
Galbūt, todėl ir smilkiniai jau bąla,
Ir plaka nerami širdis.
Bet neliūdėkit, kad metai plasnoja
Tarytum paukščiai į šiltus kraštus,
Naują jėgą jie dovanoja.
O dienos verčia štai naujus lapus..
Tegul jos būna saulėtos ir šviesios,
Be debesėlių, be pilkų audrų
Ir laimę rankų Jums išties,
Eis su Jumis gyvenimo keliu.
Augame kartu su jumis!