Sveikinimai // Posakiai //

Visi tavęs klauso kai tu kalbi, bet tik draugai tave girdi. Geriausi draugai tave girdi net jei tu nekalbi. Neliūdėk, nes niekad nežinai kas gali įsimylėti tavo šypseną. Užtenka minutės, kad žmogaus nekęstum. Užtenka valandos, kad žmogų pamėgtum. Užtenka dienos, kad žmogų įsimylėtum. Prireikia viso gyvenimo, kad žmogų pamirštum. Pasitikėjimas nutiesia kelią atvirumui. Draugai gali pasitikėti vieni kitais, todėl juos saugok ir brangink.

Pažadinus, tai kas buvo užmigdyta..
Pažvelgus, kai vėl viskas nušvinta..
Pagalvoji, ar yra pasaulyje geresnis draugas už Tave..
Nusijuoki, supratęs, kad tokio kaip Tu tikrai nėra..
Nes tiek daug nuostabumo būna retame kūne.

Nori draugą tu turėt,
Neišduot ir patikėt,
Draugas tai Tau ne žaisliukas,
Tai šuniukas ar kačiukas.
Myliu aš draugus labai,
Nes geriausi jie tikrai!

Būna, kad nori pasikalbųti, bet nieko nėra šalia..
Tada tenka kalbėtis tik su pačiu savimi..
Būna, kad liūdi, bet ir vėl nėra kas Tave paguodžia,
O paguosti save gana sunku..
Visko būna, bet visko ir reikia..
Kartais pagalvoji kiek mažai reikia,
Kad iš Tavo veido nedingtų šypsena..
Reikia, kad tik kas nors būtų šalia..

Jei manai, kad taip myliu,
Gali manyt, kad nekenčiu.
Jei manai, kad nekenčiu,
Reiškia nesupranti ką jaučiu..

Tu klausi manęs, kodėl liūdna.
Žiūriu, kur gesta vakarai-
Taip gesta vasaros diena,
Taip gesta viltys ir sapnai.

Taip gesta.. Meilė ir Kačia..
Tik neužges man niekados
Širdis ir žemėmis užkasta,
Dėl tavęs ji plakti nesustos..

Kur beeičiau – sutinku Tave,
Tačiau toks tolimas dabar esi..
Ką bedaryčiau – sutinku Tave,
O Tava širdis nuo manosios taip toli..

Kur beeičiau – sutinku Tave,
Kaskart širdis suvirpa vis stipriau,
Drebėti rankos ima dar labiau..

Ir vos pažvelgus į tavas akis,
Man tarsi kojos linksta..
Galvoju, ką gi šįkart jos man pasakys?
Žiūriu aš į tave ir visos mintys tarsi dingsta..

Kas bloga tarsi rūkas išsisklaido,
Jau vos pažvelgus į tave,
Tačiau staiga visas svajas išbaido
Mintis, kad tu jau su kita..

Aš visai tavęs nepažįstu..
Ir atleisk, kad aš tau rašau,
Aš tik norėčiau užmegzti draugystę,
Ir atsakymą gauti.. Prašau..

Žvaigždės yra tam, kad jas suskaičiuotum,
Kad naktį į jas žiūrėdama svajotum.
Tam, kad suprastum kokia mažytė esi,
Tam, kad pajaustum dėl ko gyveni.
Dar žvaigždės tam, kad jas kam nors padovanotum,
Kad vienai krentant norą sugalvotum,
Kad pasiklydus kelią rastum,
Kai liūdna, kad gyvenimą suprastum.

Nebegaliu rašyt, nes mintys miega naktyje.
Nebegaliu tylėt, nes tavo žvilgsnis žudo vėl mane.
Nebegaliu sustot, nes tu verti vėl eit pirmyn.
Nebegaliu nukrist, nes tu tempi mane aukštyn.

Nenoriu verkt, nes ašaros paskendo širdyje.
Nenoriu rėkt, nes tu nutyldisi mane.
Nenoriu nenorėt aš besišypsančios tavęs.
Nenoriu, kad tu verktum dėl manęs.

Galiu palaukt akimirką, o gal daugiau.
Galiu tylėt, jei tau nuo to geriau.
Galiu galėt ko negalėjau niekada.
Galiu pakeist save, jei keisiesi drauge.

Ir viskas vėl kartosis iš pradžios.
Ir viskas be laimingos pabaigos.
Ir viskas kaip ir prieš akimirkas kelias.
Ir viskas vėl priklauso nuo tavęs.

Būna, kad nori pasikalbųti, bet nieko nėra šalia..
Tada tenka kalbėtis tik su pačiu savimi..
Būna, kad liūdi, bet ir vėl nėra kas Tave paguodžia,
O paguosti save gana sunku..
Visko būna, bet visko ir reikia..
Kartais pagalvoji kiek mažai reikia,
Kad iš Tavo veido nedingtų šypsena..
Reikia, kad tik kas nors būtų šalia..

Jei manai, kad taip myliu,
Gali manyt, kad nekenčiu.
Jei manai, kad nekenčiu,
Reiškia nesupranti ką jaučiu..

Būna, kad randi akmenėlį prie jūros, ir kažkodėl jis tau pasiutusiai mielas…
Arba rudeninis medžio lapas – toks paprastas ir toks gražus…
Arba mėgstama daina: dainuoji ir nenusibosta net po 1000-tojo karto…
Taip ir tu kaip tas akmenėlis pasiutusiai miela, paprasta kaip rudeninis lapas ir neatsibostanti kaip mėgstama daina…