Vienatvė ieško kelionės draugo, neklausdama kas jis. Kas to nesupranta, tas niekada nebuvo vienišas, o tik vienas. Bet vienatvė yra pats nuostabiausias jausmas. Vienintelis jos trūkumas yra tai, kad nėra su kuo tuo jausmu pasidalinti..
Jei pasiekčiau aš tave laikyčiau tave užrakintą savo širdyje.
Jie pasiekčiau aš tave niekada nepalikčiau tavęs vienumoje.
Jei pasiekčiau aš tave visada būčiau drauge.
Aš žinojau, kad tave myliu dar mums prieš susipažįstant.. Aš žinojau, kad aš tave pamilsiu prieš tai, kai tu man pažvelgsi į akis. Tu buvai mano svajonė, kuri tapo realybe. Aš žinau, kad tau kyla klausimų ir tai atrodo kvaila, bet tai tiesa.
Gera žinoti, kad kažkur pasaulyje yra artimas širdžiai žmogus. Gera žinoti, kad jis niekada nenuvils ir neįskaudins. Gera žinoti, kad jis visada padės ir išklausys. Nesvarbu kiek toli jis yra, svarbu, kad jis yra. Svarbu, kad žinau kas jis. Svarbu, kad tu žinotum, jog toks esi. Mylimas draugas ir širdžiai artimas žmogus.
Kiekvienas į savo gyvenimo bagažą prisikrauna daiktų… telefoną, kompą, CD, ..ir daug daug visokio šlamšto.. Gal žmogau, sustok ir įsimesk Draugiškumą – manai tai kvaila, kaip gali įsimesti į bagažą jausmą.. vat taip įmanoma, tereikia tik labai norėti, ..Nepamiršk meilės – gyvenime be jos daugiau nieko gero neturi.. Ašarų – sakytum tik silpni verkia.. pagalvok žmogau, ar verkiama tik tada kai liūdna, o liūdima tik tada kai verkiama, tai visiškai ne taip.. Viskas šiam pasauly reikalinga, tik tu pasiimk..
Kai reikia draugiško peties,
O jo nėra,
Kai nekenti savęs paties,
Aplink tik tuštuma..
Kai ieškai viduje vilties..
Palietęs jis mane ranka.. nueis?
Bet kas gi jis yra išties?
Paklausti niekaip nedrįstu..
O gal gi ne?
Gal jis tada išnyksta minioje?
Nespėjus man akių pakelt, pavirsta ašara?
Gal angelo, o gal tiktai žmogaus ranka?
Gal jis yra viltis mana?
Nebežinau..
Tik laukiu.
Kol palies šilta ranka mane..
Pavogs tą skausmą ir suspaus delne..
Kol vieną dieną skausmas nebegrįš,
Vidaus pasaulis nebebus tik pilkuma,
Kol vėl širdis gyventi pasiryš..
Geri draugai – didžiausias turtas
Ir jų draugystė – visada tyra,
Žmogus gyvenime daug ką pamiršta,
Bet draugas draugo – niekada.
Ar matei kaip skleidžiasi gėlė? Aš ne.
Ar matei kaip auga medis? Aš ne.
Ar matei pirmą ar paskutini lietaus lašą? Aš ne.
Ar matei gestančią žvaigždę? Aš ne.
Ar matei krentantį į jūrą negyvą paukštį? Aš ne.
Ar matei kaip nustoja plakti širdis? Aš ne.
Ar matei kaip į žmogaus širdį įsmeigiamas peilis. Aš ne.
Ar matei kaip žmogus verkia viduje? Aš ne.
Atrodo, nemaciau nieko,.. bet ar matei angelą žemėje?
Aš mačiau.. TAVE
Galiu tau padovanoti, elementarų reikalingą daiktą,
Bet jis sulūš ir jį tu išmesi..
Galiu dovanoti pakabuką, turintį savo reiksmę, bet jį pamesi..
Galiu dovanoti bučinį, bet tu jį pamirši..
Dovanočiau atviruką, bet jis dinks namuose..
Žinau, galiu dovanoti tūkstanti banaliu žodžių, ir kartoti, kad tave myliu..
Tiesa ta – neturiu išskirtinės dovanos tau..
Bet jau žinau..
Padovanosiu tau save, savo gyvenimą, ir širdį..
Žinau aš nesulūšiu, tu neišmesi manęs,
Žinau nepamirši, nes visada būsiu šalia..
Padovanosiu tūkstančius bučinių..
Nes būsiu tavo gyvenimas..
Kas naktį ir kas rytą
Mudu glausimės šalia viens kito..
Neapsakomos dienos, tas juokas, tos ašaros, dainos, riksmas, tos tokios pačios mintys, planai, išdavystės, susitaikymai, apgalvojimai.. ir dar daug kitų.. tai yra nepakartojama..
Žinai, esi labai man brangi, daug laiko praleista su tavimi. Myliu tave, gerbiu tave, saugau tave..
(Žinai, aš visada palaikysiu tave, kad ir kas bebūtų, nes tam ir reikalingi draugai)
Užmiršti galima tik sapnus,
O gyvenmo – niekada..
Užmiršti galima tik jūrą,
O tikro draugo niekada..
Aš nežinau, kodėl mintis vis suka link tavęs,
Kodėl norėčiau prisiglausti prie peties.
Ir nežinau, kodėl gyvenimas pasuko šiuo keliu,
Bet aš laiminga, nes žinau, jog gyvenu.
Laukiu kol susitiksim, nes tik tavo šypsena man pati mieliausia,
Laukiu kol apkabinsi, nes tik ta šiluma, kurią skleidi man, pati šilčiausia,
Laukiu kol pasikalbėsim, nes tavo pasakyti žodžiai man patys prasmingiausi,
Ir kasdieną tas laukimas vis stiprėja, galbūt todėl, kad mano meilė tau didėja,
Ir nežinau ką tu su manim darai, bet man begalo gera,
Tik žinau, kad niekad nebebūsiu tokia kokia buvau, nes dabar aš pajutau ką reiškia turėti TIKRĄ DRAUGĄ, mylėti ir būti mylimai, rūpintis ir būti rūpimai..
Myliu tave, kaip draugas draugą myli, branginu kaip mama brangina vaiką, saugau kaip gėlė saugo žiedą.
Pro žalius tankius miškus
Spindi mėlynas dangus.
Pažiūrėki tu į jį,
Ir prisimink mane širdy..
Tik kelios žinutės ir Tu mane patraukei link savęs..
Nebuvom susitikę, bet savyje turi dalelę draugystės, kuri man yra reikalinga..
Reikalingas esi Tu, todėl nepasitrauk iš mano gyvenimo..
Leisk jausti Tave, nors esi ir toli..
Yra kažkas gražesnis už grožį,
Kažkas tyriausias iš visų jausmų.
Kažkas brangesnis už gyvenimo svajonę.
Tai atminimas, paliktas draug.
Ar kada nors turėjai daugiau už meilę..? Už šilumą..? Už draugystę, už kito šypseną..?
Ar pagalvojai, ką darytum, jei tai prarastum..?
Vertink, tai ką turi, nes sunku pasakyti koks brangus žmogus, kai jo jau nėra..
Pakelk galvą.. Ištiesk rankas į kito širdį.. Mylėk karščiau už ugnį.. Tikėk labiau, nei dabar..
Tu žinai kekvieną mano nusikaltimą..
Tu girdi kekvieną mano ašaros dūžimą..
Tu jauti kekvieną skausmą širdyje,
Ir kenti blogą nuotaiką..
Tik tu gyvenime mane supranti ir man padeda..
Padedi džiaugtis laime, kovoti už meilę
Ir verkti netekus..
Ačiū, kad esi, nes esi Tikras Draugas.
Draugas – tai angelas, kuris eidamas prie Tavęs, įžengia į širdį, palieka ten pėdsaką, kuris neišnyksta niekada.. Pėdsakas, kuris nemato skausmo, tik gražias akimirkas.. ir tik jomis gyvena širdyje, džiugu, kad tas pėdsakas yra Tavo.
Mes tokie maži, o norime būti daugiau, negu galime.. stengemės, būti gerais, o to gerumo niekas neįvertina.. mylim, bet nesam mylimi.. suprantam, bet nesam suprasti.. kenčiam, nors niekas to nenori.. bet mylim, pasitikim ir žinom, kad kažkur šalia yra žmogus, kuriam reikia tų mažų žmogeliukų, kad jie nekentėtų ir nedarytų to ką daro, kad suprastų ir būtų suprasti.. kad visada būtų širdyje ir netrūktų jiems nei meilės, nei laimės. Tai vadinama Draugais.
Prarasti pasitikėjimą, nėra taip skaudu kaip Draugą.
Ryte šviesa ateina, o naktį išeina.
Tik Draugas atėjęs pasilieka.
Viskas įmanoma, bet pamiršti Draugą ne.
Draugas, kaip saulė – šviečia bei šildo.
Draugas yra vienas iš pasaulio stebūklų.
Draugas – tai Tu.
Pažadink mane, net giliam sapne,
Apkabink mane, pabudęs ryte..
Pasidalink jausmais, vėsiais vakarais,
Būk šalia, su sava svaja.
Kai matau Tave – tu mano saulė danguje,
Tik prieik prie manęs – nepaliksiu Tavęs.
Mano angelas Tu, be kurio nebegaliu,
Būsiu Tavo žvaigžde, šviesiu Tau danguje.
Įsivaizduok saulę, be šviesos.. man tai Tavo veidas be šypsenos..
Įsivaizduok mėnėsį lietaus.. tai Tavo ašara mano delnuos..
Įsivaizduok dangų, be žvaigždžių.. tai Tavo liūdesio pilni jausmai..
Įsivaizduok, mane, be Tavęs.. ir šalia niūrų pasaulį.
Gerai, kad Tu tą niūrumą blaškai..
Augame kartu su jumis!