Padovanosiu snaigę tau ir pasaką, ir sapną, ir naktį, žvaigždėtą šalčių ir ledais… Tik tu nebijok- tu nesušalsi… Užklosiu aš tave šiltais sapnais…
Kai bus naktis, kai žvaigždės švies; kai kris ir žemė ir spindės.. miegosi TU, miegosiu aš, o mūsų norus vėjas neš…
Švyti žvaigždės danguje – jau visi saldžiam sapne, kad miegotumei ir tu – aš linkiu SALDŽIŲ SAPNŲ!
Tuk tuk.. ateina sapnas pamažu. Ar dar nemiegi? Negražu! Pabėgs dar sapnas link lauku ir nežinosi, kaip smagu pabusti po saldžių sapnu… Marš į lovą!! LABANAKT
Man nereikia krintančio lietaus, man nereikia žvaigždžių, spindinčio dangaus… Man tik reikia, kad nakčia tu galvotum apie mane…
Mėnuliukas šypsosi išsproginęs akis, žvaigždutes nešioja mūsų mintis, amūras ieško sau nauju aukų, o aš sakau “saldžiu sapnu!”
Spindulėlis kuti kuti, labas rytas tau zuikuti, jei ilgai tu dar miegosi gražų rytą pražiopsosi…
Labas rytas katiniuk, kaip miegojai pupuliuk? Ar pasiilagai savo saulės ir bučiukų be apgaulės? As voliojuos dar lovytej ir ilgiuos taves mažyti…… Ko gi taip tyli ilgai? Gal vėl baigės pinigai? Na tiek tos, miegok toliau…nebežadinsiu ilgiau… Karštą bučkį tau siunčiu ir sapnuot mane linkiu:*)
Gėles skleidžia žiedą, per pasaulį saulė rieda… Keltis laikas, nes gražu, kai aplink tiek daug žiedų… Dovanoju bučkį karštą, kad nubust nebūtu šalta ! Labas rytas !
Labas rytas tau sakau, tu vistiek miegi toliau, aš pajudinu tave, tu sakai dar ne dar ne… Gaila žadint man tave, gal sapnuoji tu mane ?
Kai jau sukris į vandenį auksinės žvaigždės, kai saulė atbanguos iš jūrų gilumos. Pramerk akis, sapnai jau baigės. O aš linkiu geros dienos..
Praverk langelį Ir pažvelk į mažą saulelę. Ji išbučiuos tau žanduką Ir padovanos nuo manęs bučinuką!
Bunda žemė ir žvereliai, labas rytas taria saulei. Pasitikt tavęs einu, po šitu saldžių sapnų. Labas rytas tau tariu, nes tave labai myliu.
Labas rytas mano saule, labas mėlynas dangau, labas rytas šiam pasauliui, bet pirmiausia zuiki tau…
Saulė teka pamažu, Aš tave apkabinu, Bučinuką tau siunčiu, Nuostabios dienos linkiu.
Štai saulutė jau aukštai, Kur pradingo tie sapnai? Štai meškiukas apdraskytas, Ai karoče LABAS RYTAS….
Labuliukas rytuliukas. Jau išnyko mėnuliukas. Džiaugsmo kupina diena Atkeliavo pas tave. Juokas vienas, juokas du. Tau geros dienos linkiu.
Saulutė atbėga iš kažkur toli, aš paskendau giliam liūdesy. Man trūksta tavęs, tu nuostabi, norėčiau, kad būtum arčiau negu dabar esi…
Pakilo rytmečio vėsa ir nusileido ant kalnų rasa. Lašelis mažas tu esi kurs žvilga spindi iš toli. Norėčiau į rankas paimt, priglaust ir švelniai apkabint.
Sukasi ratu mano zapo vairas, aš lekiu plentu, mano akys žvairos. Pabundu ryte, guzas kaktoje, zapo nebėra, močia bus pikta!
Saulute pakilo anksti rytuose, menulis pasiliko giliai po žeme.. Kur mano meilė? ..O ji kažkur laukia, kol rytas ateis ir pažadins vėl ją saldžiais bučinais..
Labas rytas, mano saule, tikiuosi sapnai buvo saldūs ir esi žvali, nes ketinu išbučiuoti tavo gaivų kūną. Bučkis, bučkis, bučkis…
Gražioji fėja, gražiom akim… Sapnuok draugus pavargusiom mintim… Prabudus anksti ryte tu pažinsi jausmus, kai švelni širdies ranka pasibels į tavo namus.
Aš esu tavo telefono gyventojas. Kai tu spaudi 2 – glostai man galvą, kai spaudi 6 – glostai man pilvą, kai 8 ir dar karta 8 – nusivalyk klaviatūrą.
Prieblanda, aplink tyla… tavo lupos, jos jau čia… prisiglaudžia, nuramina, vėl užkaitina, vėsina… tam nėra jokių ribų – tai lyg jūra be krantų…
Ilgiuos tavęs, ilgiuos lyg lengvo vėjo. Ateik ir karštus smilkinius paliesk. Ilgiuos tavęs lyg gurkšnio tyro oro. Per naktį prirūkytam kambary.
Augame kartu su jumis!