Tamsa užmigdo, tamsa baugina, tamsa į sapną kelia skina.. Užmigi taip ramiai, užmik taip tyliai, kaip saulė nusileidžia vakarais už jūrų, nematomoj tolybėj…
Kai užmigs visi mažyliai, aš ateisiu tyliai tyliai.. Į žanduką pabučiuosiu ir kaip sapnas išgaruosiu…
..pažiūrėk, aplink tamsu ir visur tiek daug žvaigždžių.. susapnuok pajūrio smėlį, pasivaikščiok debesėliais…
Nukrito žvaigždė ant blakstienos, akims pasidarė sunku, kaip greitai prabėgo tos dienos… linkiu tau saldžių sapnu!
Jau naktis, o prieš miegiuką aš siunčiu tau bučinuką, jis nutūpęs ant žanduko palinkės saldaus miegiuko.
Brendu į sapną, kaip į pusnį, tikiuosi rasti ten tave, sapnuok mane, o aš tave – taip susitikime sapne!!!
Kai Tu miegosi, aš galvosiu apie Tave, kai Tu eisi, aš svajosiu eit šalia, kai Tu verksi, aš busiu ašara tava, kai Tu džiaugsies, aš būsiu džiaugsmo dalelė… Kai Tu miegosi, aš galvosiu apie Tave, kai Tu eisi, aš svajosiu eit šalia, kai Tu verksi, aš busiu ašara tava, kai Tu džiaugsies, aš būsiu džiaugsmo dalelė…
Už horizonto saulė nusileido, aplinkui pasidarė vėl tamsu.. Tiktai dangui sužibo tūkstančiai žvaigždžių, Kurios tau linki nuostabių sapnų.. Toks ramus ir stebuklingas, Bet kartu ir nemirtingas, Vakaras su daug žvaigždžių, Tiesia taką link sapnu. Duok man ranką ir link jų vėl keliausime kartu…
Virš medžių pakilo rausva pilnatis, aš tavo ramybė ir tavo naktis. Žvaigždes išdėlioju ant tavo delnų ir nuplaukiu tyliai menulio laivu…
Pažvelk į dangų ir pamatysi žvaigždę, palieski sniegą ir pajusi šaltį, užmerk akis ir pamatysi sapną… SALDŽIU SAPNŲ!
Padovanosiu snaigę tau ir pasaką, ir sapną, ir naktį, žvaigždėtą šalčių ir ledais… Tik tu nebijok- tu nesušalsi… Užklosiu aš tave šiltais sapnais…
Kai bus naktis, kai žvaigždės švies; kai kris ir žemė ir spindės.. miegosi TU, miegosiu aš, o mūsų norus vėjas neš…
Švyti žvaigždės danguje – jau visi saldžiam sapne, kad miegotumei ir tu – aš linkiu SALDŽIŲ SAPNŲ!
Tuk tuk.. ateina sapnas pamažu. Ar dar nemiegi? Negražu! Pabėgs dar sapnas link lauku ir nežinosi, kaip smagu pabusti po saldžių sapnu… Marš į lovą!! LABANAKT
Man nereikia krintančio lietaus, man nereikia žvaigždžių, spindinčio dangaus… Man tik reikia, kad nakčia tu galvotum apie mane…
Mėnuliukas šypsosi išsproginęs akis, žvaigždutes nešioja mūsų mintis, amūras ieško sau nauju aukų, o aš sakau “saldžiu sapnu!”
Spindulėlis kuti kuti, labas rytas tau zuikuti, jei ilgai tu dar miegosi gražų rytą pražiopsosi…
Labas rytas katiniuk, kaip miegojai pupuliuk? Ar pasiilagai savo saulės ir bučiukų be apgaulės? As voliojuos dar lovytej ir ilgiuos taves mažyti…… Ko gi taip tyli ilgai? Gal vėl baigės pinigai? Na tiek tos, miegok toliau…nebežadinsiu ilgiau… Karštą bučkį tau siunčiu ir sapnuot mane linkiu:*)
Gėles skleidžia žiedą, per pasaulį saulė rieda… Keltis laikas, nes gražu, kai aplink tiek daug žiedų… Dovanoju bučkį karštą, kad nubust nebūtu šalta ! Labas rytas !
Labas rytas tau sakau, tu vistiek miegi toliau, aš pajudinu tave, tu sakai dar ne dar ne… Gaila žadint man tave, gal sapnuoji tu mane ?
Kai jau sukris į vandenį auksinės žvaigždės, kai saulė atbanguos iš jūrų gilumos. Pramerk akis, sapnai jau baigės. O aš linkiu geros dienos..
Praverk langelį Ir pažvelk į mažą saulelę. Ji išbučiuos tau žanduką Ir padovanos nuo manęs bučinuką!
Bunda žemė ir žvereliai, labas rytas taria saulei. Pasitikt tavęs einu, po šitu saldžių sapnų. Labas rytas tau tariu, nes tave labai myliu.
Labas rytas mano saule, labas mėlynas dangau, labas rytas šiam pasauliui, bet pirmiausia zuiki tau…
Saulė teka pamažu, Aš tave apkabinu, Bučinuką tau siunčiu, Nuostabios dienos linkiu.
Štai saulutė jau aukštai, Kur pradingo tie sapnai? Štai meškiukas apdraskytas, Ai karoče LABAS RYTAS….
Augame kartu su jumis!