Man tiek nedaug tereikia, kad būčiau laiminga.. Tik vieno žodžio. Man tiek nedaug tereikia, kad būčiau turtinga.. Tik vieno skaičiaus. Man tiek nedaug tereikia, kad būčiau negyva.. Tik vieno žingsnio. Man tiek nedaug tereikia, kad galėčiau mylėti.. Tik vieno žvilgsnio..
Mielas mano drauge, tu visada mane supranti, kai man sunku.
Tu visada džiaugiesi, kai man linksma. Tu niekada nepalieki manęs nevilty.
Ačiū, ačiū labai. Nežinau net kaip ir atsilygint.
Galbūt atnešti ryto rasos? Nors labai sunku ją paimti.
Galbūt atnešti saulės šviesos? Bet neįsivaizduoju, kaip pakilti aukštyn.
Galbūt norėtum gražios mėnesienos? Tik kaip aš ją tepaimsiu..
Neįmanomų dalykų aš neįvykdysiu, bet dovanosiu tau meilę, draugystę..
Visa tai, kas mano širdelėje. Ką sukūrei tu, o ne gamta..
Reikia mylėti tam, kad jaustum, kad esi mylimas..
Reikia tylėti, kad isgirstum, nes tik taip gali įsiklausyti..
Reikia turėti draugų, kad nesijaustum vienišas..
Reikia tikėti savimi, nes tik taip gali tapti stipriausiu žmogumi pasaulyje..
Būti šviesos spinduliu kitiems, pačiam skleisti šviesą – didžiausia laimė, kurią gali pasiekti žmogus.
Draugystė – vienas žodis,
Ką reiškia ar žinai?
Tai reiškia esame draugai
Ir jais liksim amžinai.
Labai norėčiau pasakyti, kad tu esi tas žmogutis, kurį aš beprotiškai myliu..
Bet kažkodėl susilaikau, nepasakau tau to, kad ir kaip norėčiau. Nežinau, gal neturiu drąsos, gal paprasčiausiai bijau tavo reakcijos į visa tai. Atrodo, kad jau geriau tu būtum toli nuo manęs, nors ir nežinai mano jausmų tau. Kas žino kaip būtų, jei žinotum teisybę. Tikriausiai neištverčiau jei nutrauktum visus ryšius, nors jie dar tik bunda tarp mūsų. Žinau tik tiek, kad būtų nepakeliamai skaudu ir sunku..
Norėčiau sugrąžinti, ką praradom,
Tada pradėti viską iš pradžių.
Statyti mūs gyvenimus iš naujo
Ir pasakyti viską ką jaučiau,
Norėčiau trintuku žaizdas ištrinti,
Kurių Tau tiek daug padariau,
Ir meilę Tau padovanoti,
Kurią savy ilgai ilgai laikiau..
Norėčiau blogį sunaikinti
Ir nesutikti jo daugiau,
Norėčiau viską atgaivinti,
Ką aš su tuo blogiu sunaikinau..
Nors norai gražūs,
Nieko nepakeisiu..
Ką padariau, tas padaryta jau..
Gal kada nors man bus atleista,
Bet taip, kaip buvo, nebebus daugiau..
Kad laiminga būtum, daug nereikia.
Tik žiedais, žiedais žibuoklių pasidžiaugti.
Tik kažką į kelią išlydėti.
Tik kažkam gerumo po kruopelį išdalinti.
Kad laiminga būtum daug nereikia,
Kad tik būtų ką vardu pašaukt.
Vienatvė ieško kelionės draugo, neklausdama kas jis. Kas to nesupranta, tas niekada nebuvo vienišas, o tik vienas. Bet vienatvė yra pats nuostabiausias jausmas. Vienintelis jos trūkumas yra tai, kad nėra su kuo tuo jausmu pasidalinti..
Jei pasiekčiau aš tave laikyčiau tave užrakintą savo širdyje.
Jie pasiekčiau aš tave niekada nepalikčiau tavęs vienumoje.
Jei pasiekčiau aš tave visada būčiau drauge.
Aš žinojau, kad tave myliu dar mums prieš susipažįstant.. Aš žinojau, kad aš tave pamilsiu prieš tai, kai tu man pažvelgsi į akis. Tu buvai mano svajonė, kuri tapo realybe. Aš žinau, kad tau kyla klausimų ir tai atrodo kvaila, bet tai tiesa.
Gera žinoti, kad kažkur pasaulyje yra artimas širdžiai žmogus. Gera žinoti, kad jis niekada nenuvils ir neįskaudins. Gera žinoti, kad jis visada padės ir išklausys. Nesvarbu kiek toli jis yra, svarbu, kad jis yra. Svarbu, kad žinau kas jis. Svarbu, kad tu žinotum, jog toks esi. Mylimas draugas ir širdžiai artimas žmogus.
Kiekvienas į savo gyvenimo bagažą prisikrauna daiktų… telefoną, kompą, CD, ..ir daug daug visokio šlamšto.. Gal žmogau, sustok ir įsimesk Draugiškumą – manai tai kvaila, kaip gali įsimesti į bagažą jausmą.. vat taip įmanoma, tereikia tik labai norėti, ..Nepamiršk meilės – gyvenime be jos daugiau nieko gero neturi.. Ašarų – sakytum tik silpni verkia.. pagalvok žmogau, ar verkiama tik tada kai liūdna, o liūdima tik tada kai verkiama, tai visiškai ne taip.. Viskas šiam pasauly reikalinga, tik tu pasiimk..
Kai reikia draugiško peties,
O jo nėra,
Kai nekenti savęs paties,
Aplink tik tuštuma..
Kai ieškai viduje vilties..
Palietęs jis mane ranka.. nueis?
Bet kas gi jis yra išties?
Paklausti niekaip nedrįstu..
O gal gi ne?
Gal jis tada išnyksta minioje?
Nespėjus man akių pakelt, pavirsta ašara?
Gal angelo, o gal tiktai žmogaus ranka?
Gal jis yra viltis mana?
Nebežinau..
Tik laukiu.
Kol palies šilta ranka mane..
Pavogs tą skausmą ir suspaus delne..
Kol vieną dieną skausmas nebegrįš,
Vidaus pasaulis nebebus tik pilkuma,
Kol vėl širdis gyventi pasiryš..
Geri draugai – didžiausias turtas
Ir jų draugystė – visada tyra,
Žmogus gyvenime daug ką pamiršta,
Bet draugas draugo – niekada.
Ar matei kaip skleidžiasi gėlė? Aš ne.
Ar matei kaip auga medis? Aš ne.
Ar matei pirmą ar paskutini lietaus lašą? Aš ne.
Ar matei gestančią žvaigždę? Aš ne.
Ar matei krentantį į jūrą negyvą paukštį? Aš ne.
Ar matei kaip nustoja plakti širdis? Aš ne.
Ar matei kaip į žmogaus širdį įsmeigiamas peilis. Aš ne.
Ar matei kaip žmogus verkia viduje? Aš ne.
Atrodo, nemaciau nieko,.. bet ar matei angelą žemėje?
Aš mačiau.. TAVE
Gyvenimo keliai vos matos. Kiek jų daug, kokie jie platūs. Dar nežinomi beveik … Na tai kas, tik drąsiai eik!
Tegu žiedai išpuoš kiekvieną šventę, Kaip veidą puošia lūpų šypsena, Tegu krūtinės džiaugsmas neaplenkia Ir laimė nesibaigia niekada.
Ne visos audros nuoskaudas palieka – Po jų sušvinta mėlynai dangus… Tegu tikrove virsta Tavo siekiai, Lai negandų Tavam kely nebus.
Tavo vaikiškas mažas pasaulis Dar apgaubtas stebuklų skraiste, Ir veidukas dar švyti kaip saulė, Kai miegodama šypsais sapne.
Tu tyra ir trapi asmenybė, Dar nei melo, klastos nežinai. Tavo vaikiškas mažas pasaulis Tegul būna ilgai, dar ilgai….
Aš – Jūsų didžiausias džiaugsmas. Gyvenimo prasmė. Aš sugebu atnešti Jums laimę, Jūs mano artimiausi žmonės. Motina ir Tėvas… Geriausi ir gražiausi pasaulyje. Aš – Jūsų didžiausias rūpestis: Jūsų vargelis, nemiegotos naktys ir ašaros. Sugebu pareikalauti is Jūsų geriausių valandų, Sugebu sugriauti Jūsų planus. Aš – Jūsų neparašyta disertacija, nepastatyti namai… Bet, aš – Žmogus. Mane reikia ne tik prausti, šukuoti, valgydinti. Su manim reikia kalbėti, dainuoti, sekti pasakas. Manyje reikia matyti ir gerbti žmogų. Ir aš juo būsiu. Būsiu didžiausias Jūsų rūpestis, ateitis, Jūsų neišsipildžiusios svajonės, Jūsų didžiausia laimė…
Aš trapus ir baltas popieriaus lapas, Pats nusispalvinti negaliu. Tad jei piešite mane tamsiomis spalvoms – būsiu niūrus, O jei piešite skaisčiomis – būsiu šviesus ir linksmas. Aš tarsi paruoštas lipdymui molio gabalas, Pats nusilipdyti negaliu. Tad jei lipdysite mane piktą – busiu piktas, Jei lipdysite mastantį – busiu protingas. Aš maža, gležna gyvybės sėkla, Pati išdygt negaliu. Jei sėsite mane abejingai – užaugsiu menka, Jei sėsite su meile – uzaugsiu stipri. Aš Jūsų sumanyta, bet neužbaigta daina, Pati sau žodžių pasirašyti negaliu. Tad jei sudėsite į mane bet kokius žodžius – skambėsiu padrikai, Jei sudėsite į mane išmintį – skambėsiu gyvai.
Tu tyra ir trapi asmenybė, Dar nei melo, klastos nežinai. Tavo vaikiškas mažas pasaulis Tegul būna ilgai, dar ilgai….
Ne visos audros nuoskaudas palieka – Po jų sušvinta mėlynai dangus… Tegu tikrove virsta Tavo siekiai, Lai negandų Tavam kely nebus.
Augame kartu su jumis!