Gamta, kaip didis poetas, sugeba ir menkiausiomis priemonėmis pasiekti didžiausią efektą. — [H.Heinė]
Nėra ribų fantazijai, nėra sienų proto skvarbumui, nėra ribų technikos jėgai, įveikiančiai gamtą. — [A.Fersmanas]
Mama, geriausias žmogus pasauly,
Mama, tai meilė stipri.
Mama, tai švelniausias žodelis,
Kurį aš ištarti galiu.
Žmogus sukūrė dainą, ji ateina, išeina, ir vėl sugrįžta… Žmogus sukūrė meilę, ji ateina, išeina, ir vėl sugrįžta. Žmogus sukūrė žmogų, jis ateina išeina ir nebegrįžta… O metai taip pat nebesugrįš… Tad nugyvenk juos taip, kad prisimintum.
Žmogus visada ko nors ieško. Tarp žvaigždžių žvaigždės, tarp žmonių žmogaus. Lai ši žvaigždė, kurios tu ieškojai būtų kuo šviesesnė, o gyvenimo kely būtų kuo daugiau gerų žmonių. Nes netiesa, kad mes ieškome šviesos ir gėlių, šilumos ir meilės. Tai savęs mes ieškome tarp jų.
Žmogus visada ko nors ieško. Tarp žvaigždžių – žvaigždės, tarp žmonių – žmogaus. Lai ši žvaigždė, kurios tu ieškojai būtų kuo šviesesnė, o gyvenimo kely būtų kuo daugiau gerų žmonių. Nes netiesa, kad mes ieškome šviesos ir gėlių, šilumos ir meilės. Tai savęs mes ieškome tarp jų.
Kur tu, brangus vaikystės mano slenkstis, Medinis suolas, paprastas, grubus – O leisk tau, Mokytojau, nusilenkti Už tai, kad šiandien aš esu žmogus.
Augame kartu su jumis!