Kai tylus medžiai tyliai ošia,
Kai švelnios bangos paliečia tave,
Kai jūros žvaigždės tavo galva puošia,
Kai skamba seno žvėjo vieniša daina,
Kai vėjas suvelia tau plaukus
Ir suklykia žuvėdra skambančiu balsu,
Tada sakyk gi, mama, užsimerkus:
“Gyvenimas yra gražus!”
Tyliai užsimerk įsiklausyk į savo širdį ką kužda ji kai nerandi atsakymo kitur? Ar tavo nuotaikas jausmus ji girdi kai beldies atsargiai vidun? Tyliai užsimerk įsiklausyk kas dedasi aplinkui, kaip šnabžda medžiai tamsoje Ir blaškos žvaigždės tyliam nakties danguje. Tyliai užsimerk pajausk, kaip pildosi svajonės lėkdamos su vėju iš tavos širdies kaip dingsta visos abejonės, palikdamos pilnus delnus vilties. Tyliai užsimerk, pažvelk į savo sielos gelmę, ko trokšta ji, dėl ko gyvuoja.
Kaip tyliai šlama Lietuvos pušynai Lai pasakas seka šie Neries krantai… Lai džiugina tave tos dienos Lai myli tave draugės ir draugai.
Brauksi ašarėlę tyliai nuo blakstienų Paskutinį kartą klasėn žengdama, Ir matysi veidus, artimus ir mielus, Bet nebegrįš jau niekad mokinio dalia.
Kai baltos snaigės tyliai žemėn krinta, papuošia jos Kalėdų eglę sidabru. Kiek daug stebuklų tuo metu nutinka, kiek daug išspildo tuo metu svajų! Linksmų Kalėdų!
Augame kartu su jumis!