O, kad galėčiau Tau padovanoti vėją, O, kaip norėčiau saulę tau delnuos atnešt, Nes tik Tu vienas, mylimiausias Tėve, Gyvenimo kelin mokėjai mus išvest.
Ačiū Tau, Tėveli, už jaunystę mūsų, Už polėkį, laimingasias dienas, Už meilę, kurią gavome iš Jūsų, Už viską dėkojame mes iš širdies.
Nepasakiau aš Tau myliu, Ir tu man meilės nežadėjai, Bet šianakt man sapnu tyliu Apie Tave praošė vėjai… Ir supratau – Tave myliu, Nors Tu man meilės nežadėjai
Dėkui tau už nemigo naktis,
Už mokyma pažint gyvenimą,
Už meilės, Džiaugsmo kupinas akis,
Už viską tau dėkoju Mama.
Nejaugi tau septyniasdešimt, mama,
Nejaugi tiek jau nuvedė takai ?
Kiek kartu aušros aušo, naktys temo
Nejaugi tavo jau žili plaukai.
Tau mamyte, dėkoju už viską:
Už gerumą, už ta rūpestėlį.
Na tai kas, kad plaukuos šerkšnas tviska,
Tiktai šalna širdies nesugėlė.
Kaip gerai, kad esi tu pasauly,
Kad galiu prie Taves prisiglausti,
Tu ? vienintelė moki suprasti,
Tu ? vienintelė moki atjausti.
Tau norėčiau, Mama aš atverti širdį
Ir gražiausiais žodžiais viską išsakyti
Kai sunku šioj žemėj vienišai klajot
Ir toliausiai būti nuo tavęs mamyt.
Tu vėl liūdna, brangioji Mama,
širdy Tau vėlei neramu.
Galbut ir vėl Tau širdį skauda
Dėl savo augančių vaikų.
Neverk suprantame jau, Mama,
Ka reiškia žodis “nedaryk”
Ir kartais, kaip sunku bebūtų,
Tu skausmo ašarą nuryk.
Dėkojam Tau, brangioji Mama,
Už tai, kad Tu buvai griežta,
Kad viską mums seniai atleidai
Ir dar už tai, kad Tu – Mama.
Už viską Tau dėkojam, Mama,
Tu mūsų laimę, džiaugsmas ir viltis.
Kai tu drauge, mums visad būna gera,
Ir niekad nebaisi jokia lemtis.
Prisimenam, kaip tavo rankos švelnios
Galvelė glostė, gynė nuo skriaudų,
Kaip duona liepsnojantis Tavasis delnas
Mums šluostė ašaras nuo užverktų akių.
Tau, Mama – mieloji, vienintelė, gražiausioji ir brangiausioji – pavasario gėlės.
Tau – vėjo šiurenimas ir švelniausi žodžiai.
Ačiū, kad myli – gerą ir blogą, švelnų ir piktą – vaiką,
Kad aklinoj tamsoj randi paguodos ir atjautos gėlelę.
Ačiū,kad esi.
20 – ieji Tau į delnus krenta, tokie linksmi ir atviri, nenusimink – ne viskas pragyventa, ne viskas duota ką turi.
Linki tau laimės žydinčios gėlės, linki tau laimės ryto rasa, leiski ir man to paties palinkėti tavo gimimo dienos proga!
Kokia brangi Tau ši dienelė, Tik vieną kartą per metus. Tad sveikinu ir linkiu laimės Juk tai – gimtadienis brangus…
Tau iš širdies sveikatos, laimės palinkėsim, Žieduotos nuotaikos ir metų Tau šviesių, Kad tartum rožės nuostabiai žydėtum, Per sunkų darbą pelnęs pagarbą visų.
Laukų žiedai žemai Tau nusilenkia, Nubraukę gailias žiedlapių rasas, Kad puoštų šią Tavų svajonių šventę, Širdy kol meilė žiedlapius suras.
Linkiu Tau iš tūkstančio žvaigždžių Vieną pačią ryškiausią, Linkiu Tau iš tūkstančio ašarų Vieną pačią saldžiausią, Linkiu Tau iš tūkstančio bučinių Vieną patį karščiausią, Linkiu Tau iš tūkstančio naktų Vieną pačią ilgiausią.
Mes linkim tau turėti tikslą Ir plaukt svajonių vandenuos. Žmogus kol jaunas gali viską! Taigi gyvenk, mylėki ir svajok !
Lai bus tau dienos gražios pasakos, Balti obels žiedai – svaja, Speigų daina – skambiausias juokas, ir visa tai vien tavyje…
Aš palinkėsiu Tau juodo gyvenimo: Važinėk juodais Mersedesais, Valgyk juodus ikrus, Maudykis Juodojoje jūroje, Mylėk juodus vyrus.
Kai baltas angelas Tau ranką tiesia, Imi tikėt, kad greit aušra nušvis. Ir gruodžio ilgesys neamžinas – ateina Kalėdų džiaugsmas ir nauja viltis !
Augame kartu su jumis!