Žmogui, kaip ir medžiui, reikia saulės,
Žmogui, kaip ir medžiui, reikia šilumos.
Daug pasauly medžių, daug žmonių pasauly,
Žmogui, kaip ir medžiui, reikia atramos.
Reikia atsiremti, į kažką tvirtesnį,
Reikia taip, kaip saulėn tiest rankas.
Žmogui reikia meilės ir kažko stipresnio,
Reikia kad pamiltų lužtančias šakas…
Ilgai svarsčiau ko reikia palinkėti, Ko trokšta kūnas, siela ir jausmai, Kad neužgožtų laikmečio pelėsiai To tikslo, kam šioj žemėj gyveni! Daug daug dar vasarų žieduotų Sveikatos, džiaugsmo, laimės didelės, Ilgiausių metų ir skambiausių posmų Tegul likimas dar nepagailės…
Žmogui, kaip ir medžiui, reikia saulės, Žmogui, kaip ir medžiui, reikia šilumos. Daug pasauly medžių, daug žmonių pasauly, Žmogui, kaip ir medžiui, reikia atramos. Reikia atsiremti, į kažką tvirtesnį, Reikia taip, kaip saulėn tiest rankas. Žmogui reikia meilės ir kažko stipresnio, Reikia kad pamiltų lūžtančias šakas…
Ilgai svarsčiau ko reikia palinkėti, Ko trokšta kūnas, siela ir jausmai, Kad neužgožtų laikmečio pelėsiai To tikslo, kam šioj žemėj gyveni! Daug daug dar vasarų žieduotų Sveikatos, džiaugsmo, laimės didelės, Ilgiausių metų ir skambiausių posmų Tegul likimas dar nepagailės..
Augame kartu su jumis!