Mes ėjom ten kur vedė mus likimas…
Tave aš pamilau,tik vieną iš visų..
O ką žada ateitis,to niekas dar nežino,
Gal tikrai ne veltui suitikom-aš ir tu?
Geroji mama, mes užaugom.
Kiekvienas jau savam kely.
šarma paglostė tavo plaukus,
Bet dar ruduo toli.
Tik tu mokėjai mus užjausti.
Dažnai pavargus nuo darbu.
Dar kartą leiski prisiglausti
Prie tavo ranku nuostabių.
Ir šiandien tariam mes visi -
Brangiausia žemėj Tu esi.
Mes laimės palinkėsim, kažin kur bebūtum,
Kantrybės, nuolankumo, meilės amžinos…
Nei liutys rudeninės, nei šiaurės vėjo gūsiai,
Tavo namų šilumos neblaško niekados.
Mes visuomet vaikai prie tavo kojų, MAMA,
Po tavo glostancia ranka mes vėl maži,
Delne Tu mus kelius ir klystkelius neši,
Vedies atgal į erdvų, skambantį vaikystės namą.
Mes visuomet vaikai prie tavo kelių, MAMA,
Ir kaip vaikai, mes žadam būt geri,
O Tu žiuri, Tu taip šiltai žiuri,
Kaip mes apleidžiame vaikystės erdvų namą.
Mes visuomet vaikai prie tavo kojų, MAMA,
Po tavo glostančia ranka mes vėl maži,
Delne Tu mus keliais ir klystkeliais neši,
Vedies atgal į erdvų, skambantį vaikystės namą.
Mes visuomet vaikai prie tavo kelių, MAMA,
Ir kaip vaikai, mes žadam būt geri,
O Tu žiūri, Tu taip šiltai žiūri,
Kaip mes apleidžiame vaikystės erdvų namą.
Mes linkim tau turėti tikslą Ir plaukt svajonių vandenuos. Žmogus kol jaunas gali viską! Taigi gyvenk, mylėki ir svajok !
Augame kartu su jumis!