Meilė – tai žodis šventas,
Meilė – galinga yra,
Meilė nemiršta, ne…
Meilė yra tavyje!!!
Už tavo meilę ir rupestį ačiu, Už duonos kąsnį, vaikystę, šventes. Mielas Tėveli, ilgų, sveikų metų, Džiaugsmas tepuošia tavąsias dienas.
MEILĖ Kilniu geismu ir apmaudo siautimas Keista butybė gimusi iš nieko Džiugi vergovė, saldanti liepsna Žavingų formų mišinys kraupus Švininis pūkas, dūmas spindulingas Ligota sveikata, bemiegis miegas, Išmintinga beprotybė Medus saldžiausias ir nuodų kartybė.
Meilė mamai pats tyriausias jausmas todėl ir myliu..
Mama toks galingas žodis suteikiantis gyvenimą..
Gyvenimas nueitas tavo kelias, iš kurio negrįžtamai mes pasitrauksim..
Bet prieš pasitraukdami mes pamąstykim ar viską padarėme gerai, gal laiko dar yra klaidoms toms ištaisyti, o gal jas ištaisys kiti?
Tad gal gyvenkime taip, kad nereikėtų nieko taisyti nei tau, nei kitiems..
Dangus verkė, kai tu gimei, nes jie prarado patį gražiausią angelą.
Pirmadienis, antradienis, trečiadienis, ketvirtadienis, penktadienis, šeštadienis, sekmadienis. Myliu tave kasdien.
Aš toks laimingas, žinai kodėl? Todėl, kad man labai pasisekė, žinai kodėl? Todėl, kad Dievas man padovanojo dovaną, žinai kokią? Tave, mano meile.
Meilė yra tai, ką aš matau tavo šypsenoje
Meilė yra tai, ką aš jaučiu kai mane palieti
Meilė yra tai, ką aš girdžiu kai tu ką nors sakai
Meilė yra tai, kuo mes dalinamės kasdien.
Kai švelnus vėjelis praskrisdamas pakuždės tau mano vardą paslapčia, tai žinok, aš tavęs pasiilgau, mintimis skrendu pas tave..
Mylėti galima tik vieną kartą… Ir dar kartą… Ir dar kartą… Nes gyvenimas tiesiog per trumpas, kad būtų galima nemylėti!
Ryte nevalgiau – galvojau apie tave. Dieną nevalgiau – galvojau apie tave. Vakare nevalgiau – galvojau apie tave. Naktį nemiegojau.. nes norėjau.. valgyti
Tegul tau saulė šviečia nuostabiausiais spinduliais, mėnulis teneša tau laimę, tegul tau daug žvaigždžių rodo tiesų kelią, o vėjas tegul atneša tau meilę…
Kada naktis apgaubia žemę ir gęsta namuose šviesa, Tave matyt ir jausti noriu, tu mano džiaugsmas ir aistra…
Kodėl aš myliu? Prisimenu jo veidą, akis, ilgai nematau jo. Kodėl mane tai traukia prie jo? Kodėl žmogui tokia stipri meilė, kuriam esi nereikalingas?
Atleisk, kad aš tave mylėjau, atleisk, kad aš tave trukdžiau, atleisk, kad aš tavim tikėjau ir tik šiandieną viską supratau.
Paliesk mane žvilgsniu – ir aš pamilsiu tas akis,
O lūpas kuriomis bučiuosi, sapnuosiu naktimis.
Paliesk mane, į savo sapną panardink
Ir švelniai švelniai apkabink
Labanakt, mano angele aplankysiu tave sapne.. Jei pajusi švelnų lyg pūkas prisilietimą, žinok, kad tai aš glostau ir bučiuoju tave.
Tu nuostabus. Žavus. Viliojantis mano sapnas. Noriu, kad jis niekada nesibaigtų.
Kada naktis apgaubia žemę ir gęsta namuose šviesa, Tave matyt ir jausti noriu, tu mano džiaugsmas ir aistra.
Nereikia krintančių žvaigždžių, Nereikia nei švelnių raudonų rožių… Tereikia Tavo nuostabių akių, Ir Tavo meilės žodžių…
Jei baltos snaigės kris ant Tavo veido, Šviesus mėnulis Tau bučiuos akis, Prisimink, kad kažkur pasauly Yra dėl Tavęs plakanti širdis…
Ar žinai, Kodėl šypsosi saulė, Ko pasaulis toks šiandien šviesus? Tai todėl, kad margajam pasauly mes atradom pačius šilčiausius jausmus…
Meilės ieškok širdimi, O ne akimis, Nes akys ieško grožio, O širdis – širdies.
Obuoliuką Aš kremtu, Ir galvoju kur gi Tu, Jeigu būtum kartu, Gautum pusę ir Tu.
Augame kartu su jumis!