Tegul mokyklos rūpestį ir valią, Kaip saulę sugeria širdis, Nes čia pradžia didžiulio Tavo kelio Jėga – kuri gyvenimą statys.
Mokytoja, aš ir vėl ateisiu Visus žiedus iš sodo suskynus… Kaip ateina diena iš padangių surinkus žvaigždes. Tu many gyvensi, žiburėliu pavirtusi tyru, Ir gyvensi ilgai, kol keliausu šioj žemėje aš.
Išskleidusios savo didingus stebuklų sparnus Atskriejo Kalėdos į tavo ir mano namus. Jos atnešė mums daug troškimų, svajonių gražių, Kurias susirinksim kiekvienas, pakilęs su savo sparnu…
Jei atsibusi naktį ir pajusi, kad storas, raudonai apsirengęs vyras kiš tave į maišą, neišsigąsk! Tai reiškia, kad kažkas tavęs paprašė Kalėdoms dovanų!
Pamirškime vargus ir šiandien negalvokim, Kas buvo, ką rytoj likimas duos. Tegu Kalėdų snaigės šoka baltą šokį – Juk reikia mūsų sielai atgaivos.
Augame kartu su jumis!