Tuk tuk tuk aš margučiu Į ekraną barbenu, Man nereikia pinigų Duok man maišą šypsenų, Jei dabar nenusijuoksi Šimtą kartų Tau užduosiu… Su Šv Velykom.
20 – ieji Tau į delnus krenta, tokie linksmi ir atviri, nenusimink – ne viskas pragyventa, ne viskas duota ką turi.
Kad žmonės šypsotųs prie vieškelio balto, Kad saulė žydėtų virš tavo galvos, Kad lietus nuplautų ir skausmą, ir kaltę, Kad sniegas nekristų ant sielos žaizdos. Kad medžių viršūnėse viltys nutūptų, Kad vėjai atpūstų gėrį iš namų, Kad vėlei užplūstų ir vėlei užsuktų Džiaugsmai ir likimai žmonių svetimų. Kad niekas ir nieko, ir niekad neskriaustų, Kad niekas nebūtų prie kojų mažų, Kad viskas iš nieko, Kad viskas iš naujo, Kad viskas į gera Ir viskas gražu…
Tyliai užsimerk įsiklausyk į savo širdį ką kužda ji kai nerandi atsakymo kitur? Ar tavo nuotaikas jausmus ji girdi kai beldies atsargiai vidun? Tyliai užsimerk įsiklausyk kas dedasi aplinkui, kaip šnabžda medžiai tamsoje Ir blaškos žvaigždės tyliam nakties danguje. Tyliai užsimerk pajausk, kaip pildosi svajonės lėkdamos su vėju iš tavos širdies kaip dingsta visos abejonės, palikdamos pilnus delnus vilties. Tyliai užsimerk, pažvelk į savo sielos gelmę, ko trokšta ji, dėl ko gyvuoja.
Išskleidusios savo didingus stebuklų sparnus Atskriejo Kalėdos į tavo ir mano namus. Jos atnešė mums daug troškimų, svajonių gražių, Kurias susirinksim kiekvienas, pakilęs su savo sparnu…
Augame kartu su jumis!