Užtrauk, tėveli, linksmą dainą, Tą, kur dainuodavai po darbo vakarais. Aš noriu įsiminti tavo veidą, Prisėst ant kelių lyg vaikystėje kadais. Bet mano vietoj anūkėliai sėdi, Ir gera juos matyt tavam glėby. Linguoja senas klevas palei svirtį Ir pinasi šiltų jausmų gija širdy.
Už tavo meilę ir rupestį ačiu, Už duonos kąsnį, vaikystę, šventes. Mielas Tėveli, ilgų, sveikų metų, Džiaugsmas tepuošia tavąsias dienas.
Tėve, tėtuk, tėveli, tegul Tavo gyvenimas būna ilgas ir giedras, tegul tavo gerose akyse šviečia tik laimės žiburėliai. Su Tėvo diena.
O, kad galėčiau Tau padovanoti vėją, O, kaip norėčiau saulę tau delnuos atnešt, Nes tik Tu vienas, mylimiausias Tėve, Gyvenimo kelin mokėjai mus išvest.
Tėvų namai – brangiausias lizdas, Švenčiausia Žemėje vieta. Tegul likimo nuožmūs vėjai Čia neužklysta niekada. Tegul tėveliams mylimiesiems Bus šilta ir jauku namuos, Tegul dar šimtą laimės metų Raiba gegulė iškukuos.
Ačiū Tau, Tėveli, už jaunystę mūsų, Už polėkį, laimingasias dienas, Už meilę, kurią gavome iš Jūsų, Už viską dėkojame mes iš širdies.
Tavo rankos jau pavargo, O gilios akys surimtejo, Su manim turėjai vargo, Padėkoti aš norėjau.
Iš Jūsų išmokome kantrybės. Iš Jūsų išmokome tiesos. Ąžuolo ir geležies stiprybės, Meilės darbui, duonai pagarbos.
Plaukuose jau sužvilgo sidabras, Bet tai nieko – gražesnis tapai. Tavo meilės šypsnių paliesti Dideli juk užaugom vaikai. Aš už daug ką turiu tau dėkoti: Ir už meilę, kurią man davei, Ir už tai, kad išmokei šypsotis, Ir už tai, kad beslystant laikei.
Augame kartu su jumis!