Norėčiau Tau atnešti kupiną draugystės širdį,
Nors ji maža, bet telpa joje be galo daug!
Norėčiau Tau padovanoti giedrą ir žvaigždėtą naktį,
Atnešti virš jūros klykiančią žuvėdrą,
Bangų ošimą.. Gyvenimą paskirti Tau!
Tačiau, juk aš tik draugė Tau esu,
Ir draugiška širdim Tave myliu!
Gal žodąių tų mums per mažai,
Kurie sušildytų, paguostų.
Bet jie,- maži vandens lašai.
Pries žodžius, byrančius per skruostus.
Aš užmigau, kai buvo ruduo.
O pabudau, kada žiema.
Taip laikas teka kaip vanduo.
Bet tu vistiek esi šalia.
Kiek dar kartų miegosime lovoje, kol suprasim, kad tai – paskutinis mūsų miegas..
Kiek kartų pyksime ant draugų, už jų pastangas ir kišimąsi į mūsų gyvenimą..
Kiek dar kartų tarsime: “aš tave myliu”, kol jis praras savo prasmę ir nebeskambės taip įspūdingai, kaip pirmą kartą..
Kiek dar kartų mes kartosime juos, kol suprasime, kad tai – paskutinis kartas..
Kiek dar teks išgulėti lovų, kol surasime tą paskutinę: kur saugiausia, geriausia, patogiausia ir šilčiausia..
Kiek dar ištarsime žodžių, kol mūsų lūpos nutils per amžius.. Įdomu, kas tai bus per žodžiai?
Kiek dar kartų teks slėptis nuo savo baimių, kol jos mus apleis..
Kiek laiko mums duota šiame pasaulyje..
Kiek kartų mes galėsim ištarti: “aš laimingas”..
Kiek saulėlydžių išvys mūsų akys..
Kiek dar žmonių sužlugdysim arba padarysim laimingais..
Kiek dar susikursime svajonių, kurioms neužteks laiko išpildyti..
Kiek dar išmuš laikrodis dvylika kartų… Gal net nebespės..
Kiek dar kartų matysi žmones, kurie tau brangūs..
Kiek dar kartų tu pasibučiuosi iki paskutinio bučinio..
Kiek dar kartų tau teks sušlapti stovint lietuje, kol nebyliai užmigsi..
Kiek dar kartų žvelgsi į dangų, kol aplink taps tamsu..
Kiek dar kartų matysi besileidžiančią saulę, kol visiškai nieko nebegalėsi išvysti..
Kiek dar kartų nepastebėsi tokių gražių dalykų, į kuriuos dabar paprasčiausiai nekreipi dėmesio..
Tu iš manęs girdėjai šitiek žodžių.
Gražių,lyg vasaros naktis.
Tai tik dalis, ką tau parodžiau.
Ką gali mylinti širdis.
Jai tu girdi gėles dainuojant.
Jai joms pritarti širdim gali.
Tai pasakysiu nemeluojant.
Kad tu tikrai kažką myli.
Galim būti drauge, bet nebūti kartu.
Galim verkti šalia, bet nebūti lietum.
Kad ir kiek savo sieloj turėtum veidų.
Iš tiesų, juk vis tiek tai būtum tu.
Šiap mes norime nedaug,
Tik draugo, kuris būtų šalia.
Mes trokštame meilės,
Bet tuo pačiu bijome ją prarasti..
Mes bijome gyventi, bijom tikėti ar svajoti,
Nes nenorime visko prarasti..
TU –> Mano gyvenime:
Mano oras.
Mano vanduo.
Mano saulė.
Mano švieselė.
Mano brangaakmenis.
Mano deimantas.
Mano lobis.
Mano turtas.
Mano perlas.
Mano žvaigždutė.
Mano rožė.
Mano ramunė.
Mano tulpė.
Mano saulėgrąža.
Mano žibutė
Mano vyturėlis.
Mano vieversėlis.
Mano drugelis.
Mano plaštakė.
Mano žuvėdra.
Mano žiburys.
Mano dwynius.
Mano dovana.
Mano mielūmas.
Mano gražuolė.
Mano šypsenėlė.
Mano draugė.
Mano vaivorykštė.
Mano saulėlydis.
Mano visas pasaulis
Draugystė tai lyg žvakės liepsna,
Kuri užgesta nuo kiekvieno pūstelejimo.
Prieš tave dar visas gyvenimas -
Nuotykiai, nauji draugai, svaja,
Mylėk gyvenime žmones ir stenkis,
Kad širdies liepsna neužgestų tavy!!
Tegu žiema, tau, būna vasara,
O šiaurės vėjas – muzika švelni.
Ne viskas blogas ir ne viskas pasaka.
Ką savo kelyje tu sutiksi,
Te būna visko, visko, ko žmogui reikia,
O, kad laimingas būtų reikia tiek nedaug.
Jei tu nori, kad sėkmė tave lydėtų,
Tu tyliai ją pašauk..
Tu sakai – tai tiesa – patikėsiu,
Bet ar negali tu meluot?
Juk dar prieš pora minučių
Žadėjai niekad neišduot.
Kartais nežinai kaip pasakyti draugui..
Kokia šiluma pajunti jį pamatęs..
Nežina kaip pasakyti jog nori būti visada kartu..
Nežinai kaip pripažinti, jog tau to draugo reikia..
Nes tu be jo, kaip be rankų..
Draugai, kas jie? Gal mažas spindulėlis tavo vaikystėje, gal mažos širdutės, kurios tave palaiko, gal tai kažkas, tau brangiausio, ko negali būti šiam gyvenime. Draugai tai tie žmonės, su kuriais yra beprotiškai malonu būti kartu, dėkokime, kad turime draugus! Brangiausiam draugui, tai TAU..
Būti tikru draugu..
Tai pamatyti dar nespėjusią pasirodyti draugo akyse ašarą..
Būti tikru draugu..
Žinoti kodėl draugui taip sunku..
Būti tikru draugu..
Pamatyti kai draugas įsimyli..
Būti tikru draugu..
Mylėti jį taip, kaip kiti jo nemyli..
Štai koks turi būti tikras draugas..
Būti tikru draugu
Žinoti kodėl blogai.
Žinoti kodėl blogai
Draugui labai gerai.
Pamatyti kaip draugas liūdės
Niekas gyvenime nepadės
Todėų būkim šalia draugų,
Nes mums labai smagu..
Vienintelio dalyko žmogus neįstengia pakeisti, pagerinti ir reformuoti – kaip tik to, kas jame didingiausia – meilės. Ji buvo pradžioje bus ir pabaigoje, gimė su pirmuoįu žmogiškosios širdies tvinksniu, išnyks su paskutiniu paskutiniojo žmogaus atodūsiu..
Kiekvieną naktį sapne aš matau tik Tave, Tavo rankos švelniai apkabina mane. Alsuoji į veidą ir tyliai snabždi, kad nori būti su manimi.. Kaip būna gera, kaj tai sakai, gaila, kad tikrovėj to nedarai..
Tikram idealistui širdis nurodo ką reikėtų daryti, o protas pataria kaip tai padaryti..
Daug buvo tų, Kuriuos mylėt galėjau, Bet neišdegė širdies aistra. Ir dar kartą pastebėjau, Kad tokių kaip Tu daugiau nėra.
Tu žvaigždutė, tu saulutė,
Tu draugužė nuostabi!
Te negesta šypsena
Iš tavo veido niekada.
Atradau naują jausmą..
Gal meilę, gal skausmą?
Nenoriu būt viena..
Noriu prisimint tave..
Kai buvome mes kartu..
Tarp ąžuolų didžių..
Kaip džiaugėmės kartu,
Kai skausmą iškęsdavome kartu..
Ar prisimeni tai,
Kaip pykdavomės dažnai?
Tada norėjau atsiskirti,
Numirti..
Bet susitaikę mes abu,
Eidavome pirkt ledų,
Nenoriu prarast tavęs,
Nenoriu būt vieną,-
Sakydavau aš tyliai,
O tu duodavai man ranką,
Ir pasakydavai,
Mes būsime ilgai kartu,
Mane tai nuramindavo,
O tu dar pridėdavai,
Net danguje..
Kartais nežinau kodėl, bet tavęs labai pasiilgstu. Pasiilgstu tavo šiltų rankų prisilietimo, nuo kurių per kūną bėgioja šimtai virpuliukų.. Pasiilgstu tavo karštų bučinių, nuo kurių suvirpa mano širdelė.. Pasiilgstu tavo šilto žvilgsnio žiurinčio man į akis.. Pasiilgstu tavo meilių žodžių, bei tavo žavios šypsenos..
Kaip liūdna ir sunku gyventi be draugų. Kaip gera ir smagu turėt tokių draugų kaip TU..
Turėk svajonę didelę kaip saulę, turėk svajonę plačią kaip dangus, turėk svajonę gražią kaip pasaulis, nes be svajonės tu nebūsi žmogus..
Jei tavos kojos nebūčiuotų šitos žemės, nereiktų ir manęs po šiuo dangum.. Naktim sapnuojasi tik tavo akys.. O ašaros pavirsta spindinčiu lietum.. Tu man brangus it saulės spindulėlis.. Ant delno snaigė tirpstanti pirma.. Tik dėl taves pražydo gėlės.. Tik dėl tavęs ir aš lyg šiol gyva..
Augame kartu su jumis!