Ar myli mane?-aš neklausiu, Ar mylėsi mane?-nežinia. Valandom savo skausmo juodžiausio. Tavo meiles viltim gyvenu!!!
Kai ašaros užtvindo mėlynas akis ir nieks nepasakys, kad mano meilė niekad jau negrįš ir liks pasaulis praeity, tol, kol ta ašara širdy paskęs toli toli toli…
Daugel ašarų išlieta… Daug karštų minčių… Atminimuose belieka… žodžiai be raidžių…
Atleisk, kad aš tave mylėjau, atleisk, kad aš tave trukdžiau, atleisk, kad aš tavim tikėjau ir tik šiandieną viską supratau…
Tavo veido švelnūs bruožai, rankų šiluma, tavo mintys…Tavo žodžiai…Mano vienuma…
Atleisk, gyvenime ne taip jau būna, o aš nedaug tau blogo padariau… Tad stengiuosi iš kelio pasitraukti vien tik todėl, kad būtų tau geriau…
Tos ilgos naktys be mėnulio, padangėj pilna debesų, bet niekada aš netikėjau, kad be tavęs bus taip sunku!
Aš nežinau, ko liūdi mano siela, aš nežinau kas pavergė mane, man be tavęs gyventi nebemiela, man be tavęs pasaulio nebėra…
Man širdį sopa nuo jausmų, kuriuos giliai aš Tau jaučiu! Užmiršti jų aš negaliu, nes mirsiu greitai aš be jų…
Norėjau draugauti su saule, norėjau draugauti su tavim, bet tu buvai ir būsi kiaulė, geriau draugaut su avim.
Ateik, Tavęs labiausiai pasiilgau. Tarytum šiandien supratau-myliu. Ateik! Vėl mano skruostus ašara suvilgo. Vėl aš viena kenčiu, tyliu.
O aš tikėjau tavo meile, tikėjau žodžių gražumu, bet visa tai tiktai apgaulė, kaip sniegas vasaros laike…
Ašarų upeliais plaukia dar viena diena, -išėjai “sudie” netaręs – sieloj tuštuma…
Ilgiuos tavęs, ilgiuos lyg lengvo vėjo. Ateik ir karštus smilkinius paliesk. Ilgiuos tavęs lyg gurkšnio tyro oro. Per naktį prirūkytam kambary.
Kūčių vakarą – ramybės sielai,
Kalėdų rytą – džiaugsmo širdžiai,
O visą gyvenimą – Dievo palaimos (vilties ir meilės).
Tyliai tyliai
Saulė nusirita
Ir pakimba
Ant apatinės Pasaulio Eglės šakos,
Kurią lyti nakties vandenyno bangos…
Kalėdos – metas nuostabus, visi sugrįžta į namus. Kalėdos – metas toks puikus, visi sutiks gerus draugus, pasveikinkit ir jiems atleiskit, jei buvot išsiskyrę – nepaleiskit! Ir gera per Kaledas bus!
Tegul Kalėdų angelas atneša ramybę ne tik į Tavo namus, bet ir į Tavo širdį. Tegul kitais metais išsipildo truputį daugiau nei Tu nori…
Įžiebkit kibirkštį vilties
Šventų Kalėdų tylią naktį,
Tegul Naujieji nešykštės
Džiugių akimirkų, geros sveikatos.
Eglė sniegas ir lemputės,
Kalakutas ir šakutės,
Tortas, žvakės,
skrandžio bėdos -
Visa tai yra Kalėdos.
Su Šventėm!
Ir nuoskaudas, ir rūpesčius pamiršę,
Prie stalo, tiesto balta drobule,
Plutelę tegul lauš kiekvieno pirštai,
Kaskart linkėdami vėl būt šalia.
Kalėdų stebuklas …
Sutemų gniūžtes į langus mėto
Kas jisai, tas keistas juokdarys?
Aš prašau, kad Dievas jam padėtų,-
Jis tikriausiai taip ir padarys ,-
Kad lėtai per visą naktį snigtų,
O ryte pragystų vyturys.
Aš prašau, kad Meilė nepaliktų ,-
Ji tikriausiai taip ir padarys ,-
O Kalėdų žvaigždės neužgestų,
Ir languos spindėtų žiburys.
Aš prašau, kad mus
Viltis surastų – Ji tikriausiai taip ir padarys.
Kai suskambės kalėdiniai varpai
Ir pasakose pasipuoš eglutės,
Lai užsimirš kasdieniniai vargai
Ir kils dar noras žemėje pabūti.
Tegul ištirps žvakučių liepsnose
Širdžių ledai ir šaltas ledo gruodas,
Ir lai sušvis vėl mūsų veiduose
Vilties ugnis lyg pranašas paguodos.
Sidabrinės snaigės krenta jau ant delno,
Pūgos atneša tau mano nuoširdžius žodžius.
Ir Kalėdų Senis sako:
“Labas mielas,drauge. Atnešiau tau maišą dovanų.”
Ak, Kalėdos! Ak, Naujieji!
Ir draugai mieli šalia -
Gera man Jus apkabinti,
Meilės bučinius dalinti,
Švelnų žodį Jums ištart,
Švelniai švelniai prisiglaust.
SU ARTĖJANČIOM ŠVENTĖM!
Tvarte žiurkės rengia puotą:
Girtas zuikis graužia šluotą,
Vilkas šerą miške ėda,
Visiems gera, nes Kalėdos!!!
Jau metai keičias, naujos dienos švinta,
Nauji darbai vėl beldžias į duris.
Te laimė, džiaugsmas, šviesios mintys
Aplanko Jus Šventų Kalėdų dienomis,
Te švenčių snaigė spindinti, puri
Į Jūsų šypsančias akis įkris…
Augame kartu su jumis!