Žydi rožės,
Žydi tulpės,
Noris būt šalia tavęs,
Sveikinsiu tave mamyte,
Su pavasario diena!
Mamytei žibuoklių priskinsiu,
Parbėgsiu namo takeliu
Ir garsiai garsiai ištarsiu,
Kad aš ją begalo myliu..
Kaip tau atsidėkoti
Šiandieną sumaniau.
Lakštutės skambią giesmę,
Skiriu, tėveli, tau!
Tau iš širdies sveikatos, laimės palinkėsim,
Žieduotos nuotaikos ir metų tau šviesių,
Kad tartum rožės nuostabiai žydėtum,
Per sunkų darbą pelnęs pagarbą visų.
Iš Jūsų išmokome kantrybės.
Iš Jūsų išmokome tiesos.
Ąžuolo ir geležies stiprybės,
Meilės darbui, duonai pagarbos.
Šiandien norim ačiū Jums ištarti,
Laime ir Džiaugsmu pasidalint.
Ir su pagarba žemai Jums nusilenkę,
Norim prisiglausti prie Jūsų rankų.
Brangūs , Tėveliai, Jūs nepaliaukite šypsotis
Juk mes be Jūsų – upė be vandens,
Tad būkit laimingi, dar pašventins
Dirvos gyvą kvapą savo delnuose.
Būkit laimingi, net tada, kai
Jūsų švelnūs pirštai paima dalį
Kančios iš nukamuoto savo artimo kūno.
Būkit laimingi, belaukdami
Vieni kitų iš kur nors begrįžtančių,
Būkit laimingi nešiodami anūkus ant rankų
Tad ir dabar prisisėmę ištvermės
Būkit laimingi į kelią išleisdami
Ir savo vyriausius vaikus.
Kol mes neužaugam, mes niekada nežinom, ar bent pilnai įsivaizduojam, koks nuostabus yra Tėtis – geras, išmintingas. Mes paprasčiausiai diena iš dienos priimam tai, ką jis aukoja dėl mūsų, nes mus myli. Bet kai mes užaugam ir pagaliau suprantam, kiek daug iš tikrųjų jo meilė reiškė, ir koks rūpestingas jis buvo. Ir visa tai Tau, Tėti, tai grįžta su linkėjimais, kurių tu nusipelnei. Ir dar daugiau, nes negali būti mielesnio tėčio, negu tas, kuriam šie linkėjimai skirti. Turėti tėtį kaip Tu – tai turėti šiltus prisiminimus iš praėjusio laiko. Turėti tėtį kaip tu – viena iš gyvenimo šventybių.
Ačiū Tau, Tėveli, už jaunystę mūsų,
Už polėkį, laimingasias dienas,
Už meilę, kurią gavome iš Jūsų,
Už viską dėkojame mes iš širdies.
Plaukuose jau sužvilgo sidabras,
Bet tai nieko – gražesnis tapai.
Tavo meilės šypsnių paliesti
Dideli juk užaugom vaikai.
Aš už daug ką turiu tau dėkoti:
Ir už meilę, kurią man davei,
Ir už tai, kad išmokei šypsotis,
Ir už tai, kad beslystant laikei.
Galiu prie kojų tavų atsiklaupti,
Tavo ranką laikyti delne,
Tiktai viena, Tėveli, manęs neišmokei-
Kaip dėkoti nežinome Tau.
O, kad galėčiau Tau padovanoti vėją,
O, kaip norėčiau saulę tau delnuos atnešt,
Nes tik Tu vienas, mylimiausias Tėve,
Gyvenimo kelin mokėjai mus išvest.
Tėve, tėtuk, tėveli, tegul Tavo gyvenimas būna ilgas ir giedras, tegul tavo gerose akyse šviečia tik laimės žiburėliai. Su Tėvo diena.
Tėvų namai – brangiausias lizdas,
Švenčiausia Žemėje vieta.
Tegul likimo nuožmūs vėjai
Čia neužklysta niekada.
Tegul tėveliams mylimiesiems
Bus šilta ir jauku namuos,
Tegul dar šimtą laimės metų
Raiba gegulė iškukuos.
Tavo rankos jau pavargo,
O gilios akys surimtejo,
Su manim turėjai vargo,
Padėkoti aš norėjau.
Gimtadienio proga aš linkiu,
Kad atėjęs į šia didelę žeme
Taptum dideliu žmogumi,
O tavo žingsnius telydi tik džiaugsmo ašaros.
Būk laimingas…
Bėga dienos…
Jos tyliai ištirpsta
Tartum snaigės virš
žvakės liepsnos
žmonės greitai viens
kitą pamiršta
Net nespėję pažvelgt
atgalios.
Geri ir gražus žmonės būna,
Kai visada jautri širdis,
Kad visi jūsų lauktų linksmo,
Atvykstant pas savo vaikus.
Gyvenimas – dienoraštis
Verti, verti lapus
Kas buvo buvo juodraštis,
O švarraštis dar bus.
Linkim Tau pasisekimo,
Daug laimingų valandų,
Laimės, džiaugsmo tarp berniukų
Ir po bučkį nuo visų.
Linkiu daug laimės -
Šviesios, kaip saulė,
Didelės, kaip žemė,
Nepakartojamos kaip žmogus.
Mes laimės palinkėsim Tau,
Nors kažin kur bebūtum,
Kantrybės, nuolankumo, meilės amžinos…
Nei šalnos rudenio, nei šiaurės vėjo gūsiai
Tavo gyvenimo kelių tegu neblaško niekados.
O metai juk ne tam, kad juos skaičiuotų.
čia buvo vasara -
Ir vėl klevai rudi.
čia tik žiema balta skara praėjo,
O pamiškėj ir vėl beržai žali.
Tad, nestabdykit laikrodžio rodyklių
Kad nereikėtų vietoje stovėt,
Tegul negrįš vaikystė ir jaunystė,
Bet liks dienų branda ir jų prasmė.
Papuošti sidabru smilkiniai,
O širdy viešpatauja ramybė.
Išauginti vaikai, nugalėti vargai,
Praeity vėl praėjusių metų grožybė.
Tad būkit laimingi ir gyvenkit ilgai,
Lai gegužiais žaliais ir gruodžiais žvarbiais
Eina metai žingsniukais mažais.
Sustok saulėlydy prie balto beržo,
Ir pažiurėk kaip bėga upė tekina.
Ir tik tada suprast galėsi,
Kad metai bėga lyg diena.
Te sveikina vėjai šiandieną Tave
Te žiedlapiai šnara Tau pasaką tylia
Te atneša džiaugsmą ir laimę tyrą
Graži ši Gimimo diena.
Augame kartu su jumis!