Tegul Jus linksmina Naujųjų Metų pūgos ir gražios dienos, tegul kiekvienas saulės spindulys, kiekvienas lietaus lašas, kiekviena snaigė jums neša laimę ir džiaugsmą.
Tegul Jus linksmina Naujųjų Metų pūgos ir gražios dienos, tegul kiekvienas saulės spindulys, kiekvienas lietaus lašas, kiekviena snaigė jums neša laimę ir džiaugsmą.
Lai Šv. Kalėdų ramybę ilgam pasilieka Jūsų namuose, lai Naujieji, įžengė su dvyliktuoju dūžiu, tampa gera naujų metų pradžia.
Sušilkim prie žmogiškumo – Šv. Kalėdų laužo Ir tie, kurie liūdni, ir tie, kurie linksmi. Ir šilumos, lyg duonos atsikandę, Pabūkim linksmesni, pabūkim geresni.
Kai baltos snaigės tyliai žemėn krinta, papuošia jos Kalėdų eglę sidabru. Kiek daug stebuklų tuo metu nutinka, kiek daug išspildo tuo metu svajų! Linksmų Kalėdų!
Šiemet dovanų nebus, nes Kalėdų seneliui depresija ! Snieguolė jį paliko ant ledo dėl besmegenio ! O nykštukai tebešvenčia Jonines ! Bet vis tiek – linksmų šv. Kalėdų !
Jei atsibusi naktį ir pajusi, kad storas, raudonai apsirengęs vyras kiš tave į maišą, neišsigąsk! Tai reiškia, kad kažkas tavęs paprašė Kalėdoms dovanų!
Naktis Kaledų stebuklinga ant žemės leidžiasi lėtai, o žvaigždės spindi paslaptingai ir mėnuo šypsosi keistai. Štai siaučianti pūga nurimsta tik žiba ir sniegas pilnaty, ir meilė širdyse užgimsta tarytum kūdikis nakty… Su Šv. Kalėdom !
Šventų Kalėdų džiaugsmas Apglėbia šiluma. Jau artinasi šventė, Palaimą nešdama. Ir suvirpės vėl širdys Nuo spindinčių kerų. Linksmų šventų Kalėdų Ir metų Jums gerų!
Už lango lėtą šokį šoka baltos snaigės, Laukuos aplink balta balta tyla. Ateina lauktos Šventosios Kalėdos, Į širdį tyliai beldžias ramuma.
Pamirškime vargus ir šiandien negalvokim, Kas buvo, ką rytoj likimas duos. Tegu Kalėdų snaigės šoka baltą šokį – Juk reikia mūsų sielai atgaivos.
Jau žemę gaubia šaltas gruodžio grožis, Pražydo ant langų ledinės baltos rožės. O širdys virpa – tai Kalėdų ilgesys… Lai įsižiebs viltis žvaigždynų spindesy.
Atkeliauja žiemužė balta Ir Kalėdų senelis drauge. Tad sveikinu aš Tave Su nuostabia Kalėdų švente!
Kūčių vakarą – ramybės sielai, Kalėdų rytą – džiaugsmo širdžiai, Naujųjų metų naktį – spindinčios laimės, visą gyvenimą – Dievo palaimos
Tegu šventinių žvakių liepsnose sudega visi vargai ir nesekmės, o ugnies šiluma Kūčioms teatneša santarvę, meilę ir tikrus draugus…
Prisiglauskim prie skubančio laiko… Jis taip dosniai metus mums suraiko. Tad uždegę šviesas ant Kalėdinio stalo Vieni kitiem palinkėkim saulėto kelio.
Lai gerovės ir laimės šv. Kalėdos Jums teikia. Te pildosi viskas, ko širdžiai reikia, daugiausia – sveikatos, geriausių dienų, šeimyninės laimės ir metų ilgų.
Ar norim, ar ne, bet iš šalčio delnų Kalėdos alsuoja į langą šerkšnu. Šuoliuoja Naujieji žvaigždėtu taku – Taip metai iš metų, ir viskas ratu. Ar norim – nenorim, jie neša mus vėl Į naują rytojų tikriausiai todėl, Kad viską pradėtume jau be klaidų.. Ir meilė pripildytų širdis visų!
Laša vaškas nuo žvakučių, Vartos antis ant lėkštutės. Eina senis su Snieguole Dovanėles dovanoja. Jeigu geras tu buvai, Gausi šližiką dykai! Apsnigtais takeliais rieda Išsipusčiusios Kalėdos Rankose – snieguolė, žiedas, Pamary įmintos pėdos. Nosys prie langų prišalo Jums, belaukiantiems senelio Su meškute ir zuikiu Jis atneš daug dovanų!
Tegul Kalėdų angelas atneša ramybę ne tik į Tavo namus, bet ir į Tavo širdį. Tegul kitais metais išsipildo truputį daugiau nei Tu nori…
Įžiebkit kibirkštį vilties Šventų Kalėdų tylią naktį, Tegul Naujieji nešykštės Džiugių akimirkų, geros sveikatos.
Eglė sniegas ir lemputės, kalakutas ir šakutės, tortas žvakės skrandžio bėdos – visa tai yra kalėdos. Su šventėm
Ir nuoskaudas, ir rūpesčius pamiršę, Prie stalo, tiesto balta drobule, Plutelę tegul lauš kiekvieno pirštai, Kaskart linkėdami vėl būt šalia.
Kalėdų stebuklas … Sutemų gniūžtes į langus mėto Kas jisai, tas keistas juokdarys? Aš prašau, kad Dievas jam padėtų,- Jis tikriausiai taip ir padarys ,- Kad lėtai per visą naktį snigtų, O ryte pragystų vyturys. Aš prašau, kad Meilė nepaliktų ,- Ji tikriausiai taip ir padarys ,- O Kalėdų žvaigždės neužgestų, Ir languos spindėtų žiburys. Aš prašau, kad mus Viltis surastų – Ji tikriausiai taip ir padarys.
Kai suskambės kalėdiniai varpai Ir pasakose pasipuoš eglutės, Lai užsimirš kasdieniniai vargai Ir kils dar noras žemėje pabūti. Tegul ištirps žvakučių liepsnose Širdžių ledai ir šaltas ledo gruodas, Ir lai sušvis vėl mūsų veiduose Vilties ugnis lyg pranašas paguodos.